žydų gelbėtojai

Juzefa JUREVIČIENĖ (1888–1970) Jonas JUREVIČIUS (1894–1944) jų dukros Leonija, Valerija, Birutė, Vanda ir sūnus Jonas Jonas ir Juzefa Jurevičiai su savo keturiomis dukterimis – Leonija, Valerija, Birute, Vanda ir sūnumi Jonu gyveno Žemaitkiemio kaime, Lapių valsčiuje, netoli Kauno. Nuo 1943-ųjų rudens Jurevičių namai tapo prieglauda septyniems pabėgusiems iš Kauno geto žydams, tarp kurių buvo: Mejeris Jelinas, Danielis Kaplanas, Chaja Šuster, Kartingeris, Kalmanskienė ir jos anūkas. Beveik kasdien pas Jurevičius užeidavo ir gydytojas Abramavičius, kurį Jurevičiai aprūpindavo maistu. Be minėtų žydų sodybos kluone slapstėsi ir vienas rusų belaisvis. Tokią didelę grupę žmonių aprūpinti maistu ir pastoge buvo labai sudėtinga. Rizikos laipsnis ypatingai išaugo, kai 1943-ųjų metų gruodį didelė kalinių grupė pabėgo iš IX-ojo forto ir vokiečiai pradėjo intensyvias apylinkių kratas. Perspėjimus apie gresiantį pavojų žydai gaudavo nuolat ir iš geto pogrindžio organizacijos, todėl keli besislapstantys, tarp kurių buvo Mejeris Jelinas, Danielis Kaplanas ir Kalmanskienė sugrįžo į getą. 1944-ųjų balandžio viduryje vokiečiai apsupo sodybą, sudegino kluoną kartu su ten besislapstančiu rusų belaisviu, žiauriai sumušė Juzę Jurevičienę, suėmė ir išsivežė Chają Šuster, Kartingerį ir sodybos šeimininką Joną Jurevičių. Suimtieji žydai ir sodybos šeimininkas Jonas Jurevičius buvo sušaudyti IX-jame forte. Jurevičiaus dukterys suspėjo paslėpti Kalmanskienės anūką, o sekančią dieną Leonija ir Birutė nuvežė berniuką į benediktinių vienuolyną. Taip berniukas buvo išgelbėtas, po karo jį paėmė giminės ir išsivežė į Izraelį. Jonas ir Juzefa Jurevičiai, jų dukra Leonija 1997 m. pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais.