žydų gelbėtojai

HENRIKAS JONAITIS (1913–1993)

Prieš karą Henrikas Jonaitis gyveno Plungėje, mokytojavo Plungės gimnazijoje (prieš tai jis buvo studijavęs Kaune Medicinos fakultete dar ir mediciną). Plungėje jis pažinojo advokato Hiršo Rolniko (1898, Plungėje – 1973, Vilniuje ) šeimą. Po kiek laiko H. Rolnikas su žmona Taiba (1897–1943) ir keturiais vaikais Miriam (g. 1924–), Maša (1927–2016), Raja (1933–1943) ir Ruviku (1935–1943) persikėlė į Vilnių. Mokytojas Henrikas Jonaitis taip pat pervažiavo gyventi į Vilnių ir prieš karą gyveno V. Šopeno gatvėje, dirbo fizikos ir matematikos mokytoju Vilniaus I-ojoje vidurinėje mokykloje, kurioje mokėsi ir Maša su Miriam Rolnikaitės. Prasidėjus nacių okupacijai Henrikas Jonaitis iš karto stojo į persekiojamų žydų pusę ir bet kokiomis aplinkybėmis tiesė jiems pagalbos ranką.
Hiršas Rolnikas, jau antrą karo dieną supratęs, kad netrukus Vilnių užims vokiečiai, nusprendė su šeima trauktis ir išskubėjo į stotį bilietų. Visuotinėje suirutėje ir panikoje Rolnikas pasimetė žmona ir vaikais. Rolnikas įsiprašė į besitraukiančių į Minsko pusę rusų kareivių mašiną. Vėliau visą karą jis perėjo su 16-ąja lietuviškąja divizija. O Taiba Rolnikienė su vaikais, pasimetusi nuo vyro, grįžo namo. Netrukus visi Vilniaus žydai buvo suvaryti į getą. Į getą pateko ir Rolnikienė su keturiais vaikais, Mašai tuo metu buvo keturiolika metų. Jiems kuo galėdamas nuolat padėdavo mokytojas Henrikas Jonaitis: nešdavo maisto, pinigų, drabužių, apsiėmė saugoti advokato Rolniko biblioteką, tarpininkaudavo susirašinėjant, perduodavo laiškus, palaikė ryšius su žmonėmis, kurie stengėsi gelbėti Vilniaus geto žydus. Jonaitis padėjo iš geto į HKP patekusią Miriam Rolnikaitę pervesti pas Konstantiną Jablonskį, kuris buvo sutaręs su kunigu Juozu Stakausku, kad šis priims Mirą į vienuolyne Šv. Ignoto gatvėje kartu su bendraminčiu Žemaičiu kunigo įrengtą slėptuvę, ir nuvedė ten Mirą, kur mergina sulaukė išvadavimo. Likviduojant Vilniaus getą Taiba Rolnikienė su dviem mažesniaisiais vaikais – devynerių Rajyte ir septynerių Ruviku buvo nužudyti (spėjama, Aušvice), o Maša Rolnikaitė buvo išvežta iš pradžių į Kaizervaldą Rygoje, vėliau perkelta į Štrasdenhofą ten pat Rygoje, dar vėliau – į Štuthofą.
Hiršui, Mašai ir Miriam Rolnikams pavyko išlikti gyviems. Marija Rolnikaitė visą patirtą kančią ir siaubą aprašė per visus karo metus rašytame ir atmintinai mokytamesi dienoraštyje „Turiu papasakoti“ (išleistas 1963 m.; išverstas į 18 kalbų). Henrikas Jonaitis taip pat išgelbėjo savo studijų Kauno medicinos universitete laikų bendramokslį Gutmaną. Praėjus kelioms savaitėms nuo karo pradžios Henrikas Jonaitis susisiekė su į labai sunkią padėtį patekusiu Gutmanu ir paslėpė jį atokiame kaime savo sesers namuose. Kai vienoje slapstymosi vietoje tapdavo pernelyg pavojinga, Henrikas Jonaitis pasirūpindavo rasti kitą vietą ir pervesdavo ten bičiulį. Visą karo metų laiką jis aktyviai rūpinosi juo ir padėjo kitiems žydams.

Henrikas Jonaitis 1980 metais pripažintas Pasaulio Tautų Teisuoliu

VVGŽM, GS, f. 1, b. 207