žydų gelbėtojai
Jocevičienė Emilija
Bronius JOCEVIČIUS (1907–1944)
Sušaudytas 1944 m. liepos mėn. Kauno IX Forte
Zita Jocevičiūtė-Jakienė liudija:
66 metų Bronius Jocevičius buvo mano, Zitos Jocevičiūtės-Jakienės, gimusios 1935 m. gegužės mėn. 9 d., tėvas. Jis buvo sušaudytas Kauno IX Forte.
Mano tėvai buvo neturtingi. Jie labai artimai bendravo su gydytoju Vytautu Žakovičiumi. Jis paprašė priglausti žydų šeimą – vyrą ir moterį. Tėtis su mama po kurio laiko juos parsivedė į namus.
Pavasarį atėjo milicija. Tai buvo kovo ar balandžio mėnesį. Mama žydus paslėpė, bet įėję į kambarį, jie juos surado, suėmė ir išvarė į Gelgaudiškį. Iš Gelgaudiškio po kurio laiko juos išvarė į Šakius ir ten sušaudė. Po kelių dienų milicininkai sugrįžo ir paklausė, kur tėtis. Man tada buvo 7 metai. Tuo metu tėtės nebuvo, jis pas kaimyną dengė stogą. Mama nuėjo, jį pašaukė, jis parėjo ir jį suėmė. Mama dar įdėjo maisto. Jį išvarė į Šakius. Iš Šakių išvarė į Marijampolę. Mama jį ten lankydavo, veždavo valgyti, skalbdavo jo rūbus. Kartą mama skalbė rūbus, ir vanduo pamėlo. Ji rado raštelį, bet įskaityti nebesugebėjo. Po kiek laiko jį išvežė į Kauno IX Fortą, ten ir sušaudė. Tai buvo 1944 metais. Su juo kartu buvo Juozas Matuza. Jis ir matė, kaip tėtį nuvarė su apatiniais rūbais, ir po kurio laiko pasigirdo šūviai. Ir daugiau jo niekas nebematė.
Sušaudytas 1944 m. liepos mėn. Kauno IX Forte
Zita Jocevičiūtė-Jakienė liudija:
66 metų Bronius Jocevičius buvo mano, Zitos Jocevičiūtės-Jakienės, gimusios 1935 m. gegužės mėn. 9 d., tėvas. Jis buvo sušaudytas Kauno IX Forte.
Mano tėvai buvo neturtingi. Jie labai artimai bendravo su gydytoju Vytautu Žakovičiumi. Jis paprašė priglausti žydų šeimą – vyrą ir moterį. Tėtis su mama po kurio laiko juos parsivedė į namus.
Pavasarį atėjo milicija. Tai buvo kovo ar balandžio mėnesį. Mama žydus paslėpė, bet įėję į kambarį, jie juos surado, suėmė ir išvarė į Gelgaudiškį. Iš Gelgaudiškio po kurio laiko juos išvarė į Šakius ir ten sušaudė. Po kelių dienų milicininkai sugrįžo ir paklausė, kur tėtis. Man tada buvo 7 metai. Tuo metu tėtės nebuvo, jis pas kaimyną dengė stogą. Mama nuėjo, jį pašaukė, jis parėjo ir jį suėmė. Mama dar įdėjo maisto. Jį išvarė į Šakius. Iš Šakių išvarė į Marijampolę. Mama jį ten lankydavo, veždavo valgyti, skalbdavo jo rūbus. Kartą mama skalbė rūbus, ir vanduo pamėlo. Ji rado raštelį, bet įskaityti nebesugebėjo. Po kiek laiko jį išvežė į Kauno IX Fortą, ten ir sušaudė. Tai buvo 1944 metais. Su juo kartu buvo Juozas Matuza. Jis ir matė, kaip tėtį nuvarė su apatiniais rūbais, ir po kurio laiko pasigirdo šūviai. Ir daugiau jo niekas nebematė.