žydų gelbėtojai
Grybauskienė Juoganna
ANDRIUS GRYBAUSKAS
JUOGANNA GRYBAUSKIENĖ
Prieškariu Jevelis ir Riva Trapidai su trejų metų sūneliu Leiba gyveno Žaslių miestelyje, Kaišiadorių rajone (buv. Trakų aps.). Abu Trapidai buvo gydytojai, gerai žinomi žmonės miestelyje. Prasidėjus nacistinei okupacijai, 1941 m. birželio pabaigoje Jevelis Trapidas buvo suimtas ir rugpjūčio mėnesį kartu su aplinkinių rajonų žydais sušaudytas prie Žiežmarių.
Rivą Trapidienę ir jos sūnelį Leibą išgelbėjo Žaslių klebonas Matas Cijūnaitis. Jis dvi dienas slėpė juos bažnyčioje, kol susisiekė su Mijaugonių kaime gyvenančiais Andriumi ir Juoganna Grybauskais, su kuriais Trapidai artimai bendravo. Andrius Grybauskas su žmona atvažiavo arkliais, perrengė Rivą Trapidienę ir jos sūnelį kaimiškais drabužiais ir parsivežė į savo namus.
Iš Leibos Trapido prisiminimų: „Čia išbuvome apie pusantro mėnesio; kažkas atpažino mamą kaip gydytoją stomatologę, todėl likti buvo pavojinga. Andrius Grybauskas nuvežė mus pas savo motiną į Gilušio kaimą, ten išbuvome tik dvi savaites, nes mano mamą vėl atpažino. Tada Grybauskas nuvežė mus į Semeliškių apylinkės Baubonių kaimą pas pažįstamą ūkininką. Vietinis gyventojas matė, kaip Grybauskas mus vežė, ir įskundė. Grybauskas buvo suimtas, tardomas ir tik per atsitiktinumą paleistas. Naktį mes palikome šią vietovę. Su mama eidavome naktimis, o dienomis slapstydavomės miške. Per dieną tekdavo nueiti 20-30 km; kentėme badą, suplyšo batai, neturėjome šiltų drabužių, nuolat grėsė pavojus.“
1941 m. vėlyvą rudenį Riva Trapidienė su sūnumi atsidūrė Aukštadvario apylinkėse, Srėdnikų kaime pas ūkininkus Henriką ir Mariją Mališauskus. Iš pradžių Mališauskai nežinojo, kad Trapidai yra žydai, bet Riva, supratusi jog stumia į pavojų šią šeimą ir save, nes reikėjo saugotis ne tik vokiečių, bet ir vietinių gyventojų, viską pasipasakojo šeimininkams. Mališauskai ėmėsi atsargumo priemonių. Kilus pavojui, Trapidai praleisdavo savaites, mėnesius miške, bunkeryje, kurį jiems iškasė Mališauskai. Kai pavojus praeidavo, Mališauskų sūnus Enrikas atnešdavo Trapidams maisto.
Naciams pasitraukus iš Lietuvos, 1944 m. rugpjūtį Riva Trapidienė ir jos sūnus Leiba sugrįžo į Žaslius. Savo namą jie rado užimtą – jame apsigyveno komunistų partijos sekretorius. Daiktai per trejus metus, kol motina su sūnumi slapstėsi, buvo dingę. Apsigyveno jie tuščiame avariniame name. Leiba pradėjo lankyti Žaslių mokyklos pirmą klasę, bet jos nebaigė. Riva Trapidienė su sūnumi persikėlė gyventi į Kauną. Į Kauną persikėlė ir Andrius ir Juoganna Grybauskai su savo sūnumis Jonu ir Geručiu. Leiba Trapidas baigė Kauno Politechnikos institutą, studijavo kartu su Jonu ir Geručiu Grybauskais. Baigęs studijas Leiba Trapidas dirbo mokslinį darbą Statybos ir architektūros projektavimo institute, kuris buvo netoli Grybauskų namų Kaune. Jis dažnai lankydavosi pas Grybauskus, draugavo su savo gelbėtojų sūnumis Jonu ir Geručiu. Vėliau Leiba Trapidas su šeima išvyko gyventi į Vokietiją, kur ir mirė.
Andrius Grybauskas bei Marija ir Henrikas Mališauskai už Rivos Trapidienės ir jos sūnaus Leibos išgelbėjimą pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais Jad Vašem, Mališauskai apdovanoti ir Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.
JUOGANNA GRYBAUSKIENĖ
Prieškariu Jevelis ir Riva Trapidai su trejų metų sūneliu Leiba gyveno Žaslių miestelyje, Kaišiadorių rajone (buv. Trakų aps.). Abu Trapidai buvo gydytojai, gerai žinomi žmonės miestelyje. Prasidėjus nacistinei okupacijai, 1941 m. birželio pabaigoje Jevelis Trapidas buvo suimtas ir rugpjūčio mėnesį kartu su aplinkinių rajonų žydais sušaudytas prie Žiežmarių.
Rivą Trapidienę ir jos sūnelį Leibą išgelbėjo Žaslių klebonas Matas Cijūnaitis. Jis dvi dienas slėpė juos bažnyčioje, kol susisiekė su Mijaugonių kaime gyvenančiais Andriumi ir Juoganna Grybauskais, su kuriais Trapidai artimai bendravo. Andrius Grybauskas su žmona atvažiavo arkliais, perrengė Rivą Trapidienę ir jos sūnelį kaimiškais drabužiais ir parsivežė į savo namus.
Iš Leibos Trapido prisiminimų: „Čia išbuvome apie pusantro mėnesio; kažkas atpažino mamą kaip gydytoją stomatologę, todėl likti buvo pavojinga. Andrius Grybauskas nuvežė mus pas savo motiną į Gilušio kaimą, ten išbuvome tik dvi savaites, nes mano mamą vėl atpažino. Tada Grybauskas nuvežė mus į Semeliškių apylinkės Baubonių kaimą pas pažįstamą ūkininką. Vietinis gyventojas matė, kaip Grybauskas mus vežė, ir įskundė. Grybauskas buvo suimtas, tardomas ir tik per atsitiktinumą paleistas. Naktį mes palikome šią vietovę. Su mama eidavome naktimis, o dienomis slapstydavomės miške. Per dieną tekdavo nueiti 20-30 km; kentėme badą, suplyšo batai, neturėjome šiltų drabužių, nuolat grėsė pavojus.“
1941 m. vėlyvą rudenį Riva Trapidienė su sūnumi atsidūrė Aukštadvario apylinkėse, Srėdnikų kaime pas ūkininkus Henriką ir Mariją Mališauskus. Iš pradžių Mališauskai nežinojo, kad Trapidai yra žydai, bet Riva, supratusi jog stumia į pavojų šią šeimą ir save, nes reikėjo saugotis ne tik vokiečių, bet ir vietinių gyventojų, viską pasipasakojo šeimininkams. Mališauskai ėmėsi atsargumo priemonių. Kilus pavojui, Trapidai praleisdavo savaites, mėnesius miške, bunkeryje, kurį jiems iškasė Mališauskai. Kai pavojus praeidavo, Mališauskų sūnus Enrikas atnešdavo Trapidams maisto.
Naciams pasitraukus iš Lietuvos, 1944 m. rugpjūtį Riva Trapidienė ir jos sūnus Leiba sugrįžo į Žaslius. Savo namą jie rado užimtą – jame apsigyveno komunistų partijos sekretorius. Daiktai per trejus metus, kol motina su sūnumi slapstėsi, buvo dingę. Apsigyveno jie tuščiame avariniame name. Leiba pradėjo lankyti Žaslių mokyklos pirmą klasę, bet jos nebaigė. Riva Trapidienė su sūnumi persikėlė gyventi į Kauną. Į Kauną persikėlė ir Andrius ir Juoganna Grybauskai su savo sūnumis Jonu ir Geručiu. Leiba Trapidas baigė Kauno Politechnikos institutą, studijavo kartu su Jonu ir Geručiu Grybauskais. Baigęs studijas Leiba Trapidas dirbo mokslinį darbą Statybos ir architektūros projektavimo institute, kuris buvo netoli Grybauskų namų Kaune. Jis dažnai lankydavosi pas Grybauskus, draugavo su savo gelbėtojų sūnumis Jonu ir Geručiu. Vėliau Leiba Trapidas su šeima išvyko gyventi į Vokietiją, kur ir mirė.
Andrius Grybauskas bei Marija ir Henrikas Mališauskai už Rivos Trapidienės ir jos sūnaus Leibos išgelbėjimą pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais Jad Vašem, Mališauskai apdovanoti ir Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.