žydų gelbėtojai
Grigorovič Semion
Iš Semiono Grigorovičiaus anūkės Tatjanos Grigorovič-Bogdanovič prisiminimų
Mano senelis, Semionas Grigorovičius, gyveno Rūdininkų g. Vilniuje. Jis dirbo kino teatro „Casino“, kuris buvo Didžiosios ir Rūdininkų gatvių kampe, kūriku.
Vokiečių okupacijos metais Rūdininkų gatvėje buvo getas, kurį nuo senelio namo skyrė iš plytų sumūryta siena. Namas, kuriame gyveno senelis, ir kitas, jau gete esantis namas, turėjo bendrą palėpę, perskirtą lentų pertvara.
Mano senelis Semionas Grigorovičius išvesdavo žydus, taip padėdamas jiems išsigelbėti nuo neišvengiamos mirties. Kažkas jį išdavė policininkams.
Baltaraiščiai atėjo į katilinę ir sumušė mano senelį, spardydami jį kojomis ir talžydami buožėmis. Po kelių dienų jis mirė.
Senelį palaidojo stačiatikių kapinėse Liepkalnio gatvėje. Mano tėvą Sergejų ir jo seseris Valentiną ir Jekateriną baltaraiščiai prigąsdino, kad jeigu jie prasitars apie jų tėvo mirties priežastį, visai šeimai bus tas pats kaip ir seneliui.
Man buvo tuomet 11 metų ir aš dažnai lankydavausi pas senelį Rūdininkų gatvėje.
1956 metais man ir vyrui teko dažnai bendrauti su Šmueliu Kaplinskiu. Jis sakė, kad apie šį atvejį žino ir gerai jį prisimena.
2002, liepa
Mano senelis, Semionas Grigorovičius, gyveno Rūdininkų g. Vilniuje. Jis dirbo kino teatro „Casino“, kuris buvo Didžiosios ir Rūdininkų gatvių kampe, kūriku.
Vokiečių okupacijos metais Rūdininkų gatvėje buvo getas, kurį nuo senelio namo skyrė iš plytų sumūryta siena. Namas, kuriame gyveno senelis, ir kitas, jau gete esantis namas, turėjo bendrą palėpę, perskirtą lentų pertvara.
Mano senelis Semionas Grigorovičius išvesdavo žydus, taip padėdamas jiems išsigelbėti nuo neišvengiamos mirties. Kažkas jį išdavė policininkams.
Baltaraiščiai atėjo į katilinę ir sumušė mano senelį, spardydami jį kojomis ir talžydami buožėmis. Po kelių dienų jis mirė.
Senelį palaidojo stačiatikių kapinėse Liepkalnio gatvėje. Mano tėvą Sergejų ir jo seseris Valentiną ir Jekateriną baltaraiščiai prigąsdino, kad jeigu jie prasitars apie jų tėvo mirties priežastį, visai šeimai bus tas pats kaip ir seneliui.
Man buvo tuomet 11 metų ir aš dažnai lankydavausi pas senelį Rūdininkų gatvėje.
1956 metais man ir vyrui teko dažnai bendrauti su Šmueliu Kaplinskiu. Jis sakė, kad apie šį atvejį žino ir gerai jį prisimena.
2002, liepa