žydų gelbėtojai
Girdvainis Jonas
JONAS GIRDVAINIS
ONA GIRDVAINIENĖ
Jonas ir Ona Girdvainiai, kartu su savo 15-mečiu sūnumi Kaziu gyveno ir ūkininkavo Barstyčių kaime, Sedos valsčiuje. 1942-ųjų metų pradžioje, Alsėdžių kunigui Vladislovui Taškūnui prašant, Girdvainių šeima suteikė prieglobstį dviems telšiškėms – 26-ių metų amžiaus Dobai Feidelmanaitei ir 16-metei Mirai Gapanovičiūtei. Tuo metu Mira buvo likusi vienintelė gyva iš savo didelės šeimos, o Doba dar turėjo seserį. Kunigas Vladislovas Taškūnas jas ir dar dvi žydų merginas buvo priglaudęs klebonijoje, kol kiekvienai merginai surado saugias vietas slapstymuisi. Dobos jaunesnioji sesuo Sara buvo blondinė, laisvai kalbėjo lietuviškai, ją kaip tarnaitę apgyvendino Antano ir Stasės Mikalauskų šeimoje. Doba ir Mira buvo tipiškos žydiškos išvaizdos, jas reikėjo slėpti nuo pašalinių akių, todėl Jonas įrengė joms slėptuvę savo daržinėje po šienu. Kiekvieną dieną Girdvainių sūnus Kazys atnešdavo merginoms maisto, naktimis jos trumpam išeidavo į kiemą, ateidavo pas namo šeimininkus pasikalbėti, nusiprausti ir išsiskalbti.
Dobą ir Mirą aplankydavo kunigas Vladislovas Taškūnas, kiekvieną sykį atnešdamas Dobai laišką nuo jos jaunesnės sesers Saros. Kartą kartu su kunigu pas Girdvainius atėjo ir Sara, ji buvo labai išsiilgusi savo sesers. Iš kunigo Vladislovo Taškūno moterys sužinojo, kad jos ne vienintelės žydės, kurios rado prieglobstį pas vietinius žmones, kad pas Onos Girdvainienės brolį Juozą Straupį irgi slepiasi daug žydų.
1943 m. Jonas Girdvainis atsivežė iš Telšių pas save į namus jaunuolį – Jakovą Gurvičių. Jakovas turėjo autentišką, išduotą lietuvišku vardu ir pavarde gimimo liudijimą, jis laisvai kalbėjo lietuviškai, todėl nesislapstydamas padėjo šeimininkams dirbti ūkio darbus. Tačiau toks Jakovo elgesys ir pasitikėjimas savimi nebuvo priimtinas Dobai ir Mirai, jos bijojo, kad Jakovą gali atpažinti, o tada išaiškės tiesa ir apie jas. Supratęs, kad jo buvimas labai jaudina besislapstančias merginas, Jakovas paliko Girdvainių sodybą ir išėjo ieškoti kitos slapstymosi vietos, o Doba ir Mira pasiliko pas Oną ir Joną Girdvainius iki išvadavimo.
Po karo Doba Feidelmanaitė (ištekėjusi Rafaelienė) apsigyveno Šiauliuose ir ten pragyveno iki paskutiniųjų savo dienų. Mira Gapanovičiūtė (ištekėjusi Kaganovič) apsigyveno Kaune, studijavo, tapo dantų gydytoja, o 1990 metais su dukra emigravo į Izraelį, mirė Jeruzalėje.
2010 gruodžio 15-ąją Ona ir Jonas Girdvainiai pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais Jad Vašem.
ONA GIRDVAINIENĖ
Jonas ir Ona Girdvainiai, kartu su savo 15-mečiu sūnumi Kaziu gyveno ir ūkininkavo Barstyčių kaime, Sedos valsčiuje. 1942-ųjų metų pradžioje, Alsėdžių kunigui Vladislovui Taškūnui prašant, Girdvainių šeima suteikė prieglobstį dviems telšiškėms – 26-ių metų amžiaus Dobai Feidelmanaitei ir 16-metei Mirai Gapanovičiūtei. Tuo metu Mira buvo likusi vienintelė gyva iš savo didelės šeimos, o Doba dar turėjo seserį. Kunigas Vladislovas Taškūnas jas ir dar dvi žydų merginas buvo priglaudęs klebonijoje, kol kiekvienai merginai surado saugias vietas slapstymuisi. Dobos jaunesnioji sesuo Sara buvo blondinė, laisvai kalbėjo lietuviškai, ją kaip tarnaitę apgyvendino Antano ir Stasės Mikalauskų šeimoje. Doba ir Mira buvo tipiškos žydiškos išvaizdos, jas reikėjo slėpti nuo pašalinių akių, todėl Jonas įrengė joms slėptuvę savo daržinėje po šienu. Kiekvieną dieną Girdvainių sūnus Kazys atnešdavo merginoms maisto, naktimis jos trumpam išeidavo į kiemą, ateidavo pas namo šeimininkus pasikalbėti, nusiprausti ir išsiskalbti.
Dobą ir Mirą aplankydavo kunigas Vladislovas Taškūnas, kiekvieną sykį atnešdamas Dobai laišką nuo jos jaunesnės sesers Saros. Kartą kartu su kunigu pas Girdvainius atėjo ir Sara, ji buvo labai išsiilgusi savo sesers. Iš kunigo Vladislovo Taškūno moterys sužinojo, kad jos ne vienintelės žydės, kurios rado prieglobstį pas vietinius žmones, kad pas Onos Girdvainienės brolį Juozą Straupį irgi slepiasi daug žydų.
1943 m. Jonas Girdvainis atsivežė iš Telšių pas save į namus jaunuolį – Jakovą Gurvičių. Jakovas turėjo autentišką, išduotą lietuvišku vardu ir pavarde gimimo liudijimą, jis laisvai kalbėjo lietuviškai, todėl nesislapstydamas padėjo šeimininkams dirbti ūkio darbus. Tačiau toks Jakovo elgesys ir pasitikėjimas savimi nebuvo priimtinas Dobai ir Mirai, jos bijojo, kad Jakovą gali atpažinti, o tada išaiškės tiesa ir apie jas. Supratęs, kad jo buvimas labai jaudina besislapstančias merginas, Jakovas paliko Girdvainių sodybą ir išėjo ieškoti kitos slapstymosi vietos, o Doba ir Mira pasiliko pas Oną ir Joną Girdvainius iki išvadavimo.
Po karo Doba Feidelmanaitė (ištekėjusi Rafaelienė) apsigyveno Šiauliuose ir ten pragyveno iki paskutiniųjų savo dienų. Mira Gapanovičiūtė (ištekėjusi Kaganovič) apsigyveno Kaune, studijavo, tapo dantų gydytoja, o 1990 metais su dukra emigravo į Izraelį, mirė Jeruzalėje.
2010 gruodžio 15-ąją Ona ir Jonas Girdvainiai pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais Jad Vašem.