žydų gelbėtojai

Marija DAGILIENĖ Antanas DAGILIS Elena Bermanaitė (Lena Berman) prieš karą mokėsi Kauno Aušros mergaičių gimnazijoje. Tikybą dėstė gimnazijos kapelionas kanauninkas Stankevičius. Elenos tėvus sušaudė Kauno gete, o ji pabėgo. Mergaitę globojęs kanauninkas Stankevičius ją nusiuntė pas Pažaislio vienuoles. Paskui paprašė Garliavos klebono kunigo Pranciškaus Leono apgyvendinti Eleną pas patikimus parapijiečius. Kunigas P. Leonas nuvedė ją 1943 metų rudenį pas Dagilius. Dagilių vienkiemis buvo Jonučių kaime, visai netoli Garliavos. Marija Dagilienė – paprasta ūkininkė, nelankiusi mokyklos, pati išmoko skaityti ir rašyti. Prieš karą ji dalyvavo Lietuvos Moterų katalikių draugijos veikloje, asmeniškai pažinojo Vaižgantą. Marija Dagilienė buvo labai religinga moteris ir nuoširdžiai rūpinosi iš geto ištrūkusia mergaite. Kai artimiausi kaimynai ėmė įtarinėti, jog „Dagiliai slepia žydę“, Marija Dagilienė surado Elenai vietą kitur. Vėliau Elena Bermanaitė išėjo pas Kazlų Rūdos miškų partizanus ir ten laimingai sulaukė karo baigties. Iš Gyvybę ir duoną nešančios rankos, 1 sąsiuvinis,
Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus. Vilnius, 1997