žydų gelbėtojai
Česnovič Sofija (Czesnowicz Zofija)
Frida Mackevič apie Sofiją Česnovič:
Antrojo pasaulinio karo metais mano gelbėtoja gyveno Vilniuje, Sniego gatvėje, mažame butelyje palėpėje. Dirbo virėja darbininkų valgykloje. Aš pažinojau savo gelbėtoją nuo pat gimimo. Ji niekada nebuvo ištekėjusi. Dirbo aukle mūsų namuose. Tėvai dirbo, o ji tvarkė ūkį ir auklėjo tris vaikus: mano seserį Rozą, brolį Benjaminą ir mane, Fridą.
Karo metais Sofija Česnovič, rizikuodama savo gyvybe, padėjo man išsigelbėti nuo neišvengiamos mirties. Ji dalinosi su manimi pastoge ir duonos kąsniu. Jos elgesio motyvai buvo meilė ir užuojauta man.
Buvo legenda, kad aš esu jos dukterėčia, bet aš ja niekada nesinaudojau, nes labai stengiausi nuo visų nuslėpti savo buvimą mano gelbėtojos bute. Po karo ji gyveno su manimi iki pat mirties 1971 metais. Ji pakeitė man žuvusius Paneriuose tėvus, buvo mylima ir gerbiama mano šeimos narė.
Antrojo pasaulinio karo metais mano gelbėtoja gyveno Vilniuje, Sniego gatvėje, mažame butelyje palėpėje. Dirbo virėja darbininkų valgykloje. Aš pažinojau savo gelbėtoją nuo pat gimimo. Ji niekada nebuvo ištekėjusi. Dirbo aukle mūsų namuose. Tėvai dirbo, o ji tvarkė ūkį ir auklėjo tris vaikus: mano seserį Rozą, brolį Benjaminą ir mane, Fridą.
Karo metais Sofija Česnovič, rizikuodama savo gyvybe, padėjo man išsigelbėti nuo neišvengiamos mirties. Ji dalinosi su manimi pastoge ir duonos kąsniu. Jos elgesio motyvai buvo meilė ir užuojauta man.
Buvo legenda, kad aš esu jos dukterėčia, bet aš ja niekada nesinaudojau, nes labai stengiausi nuo visų nuslėpti savo buvimą mano gelbėtojos bute. Po karo ji gyveno su manimi iki pat mirties 1971 metais. Ji pakeitė man žuvusius Paneriuose tėvus, buvo mylima ir gerbiama mano šeimos narė.