žydų gelbėtojai

Adolfina ir Henrikas bei Vladislovas ir Izabelė Raubos, Jadvyga ir Janas Rinkevičiai, Juzefas ir Helena Gadlevskiai, Aleksandras ir Veronika Gulbinovičiai, Juzef Čaikovski ir jo žmona, Ignacijus ir Janina Liutkevičiai, Justinas Masevič ir jo žmona, Janas Stankevičius ir jo žmona

Prieškaryje Taiba Vainštein su savo seserimi Mina gyveno Kaune. Seserys Vainštein buvo kilusios iš Giedraičių, visi jų artimieji ten ir gyveno. Nacistinei Vokietijai okupavus Lietuvą, merginos nusprendė grįžti į savo gimtąjį miestą. Po kelių savaičių, situacijai vis blogėjant, Giedraičių žydų žudynių išvakarėse, seserys Taiba ir Mina Vainštein, jų 11-os metų sesutė Fruma, pusseserė Basia Kac su dukra Liba nusprendė ieškoti prieglobsčio pas valstiečius. Jos paslapčiomis išėjo iš miestelio ir pradėjo savo klajones po kaimus. Tarp tų valstiečių, kurie merginas gelbėjo per karą buvo daug šeimų. Ilgesnį laiką merginos buvo pas Adolfiną ir Henriką Raubas bei Jadvygą ir Janą Rinkevičius. 1942 metais moterys išssikyrė, nes visoms penkioms slapstytis kartu buvo pernelyg pavojinga. Kadangi kaimuose nuolat vykdavo kratos, pabėgusių žydų ieškojo lietuvių policija, slapstymosi vietas reikėdavo keisti kas keletą dienų. Laikiną prieglobstį šioms moterims suteikdavo ir kiti valstiečiai: Juzefas ir Helena Gadlevskiai, Aleksandras ir Veronika Gulbinovičiai, Juzef Čaikovski ir jo žmona, Ignacijus ir Janina Liutkevičiai, Justinas Masevič ir jo žmona, Janas Stankevičius su žmona. Tik trys iš šios grupės moterų išgyveno ir 1970 m. repatrijavo į Izraelį. Tai – Taiba Vainštein, Fruma Vainštein-Aronas ir Basia Kac.