žydų gelbėtojai
Butėnas Vladas
Karo metais Vladas Butėnas gyveno Giedraičiuose, ten jis ir dirbo pašto viršininku. Vladas Butėnas gerai pažinojo miestelio gyventojus, tarp kurių buvo daug žydų. Negalėdamas ramiai stebėti negailestingo žydų persekiojimo ir žudymo, Vladas Butėnas ėmėsi konkrečių gelbėjimo veiksmų – pirmiausia ieškojo patikimų žmonių ir slapstymosi vietų savo draugei Merai Bender.
Mera Bender prieš karą Giedraičiuose turėjo manufaktūros parduotuvę. Miestelio gyventojai ją gerai pažinojo, todėl reikėjo laikytis ypatingos konspiracijos gelbstint Merą. Slapstymosi vietos buvo keičiamos, prireikė daugelio žmonių pagalbos. Pirmiausia Vladas Butėnas paprašė padėti Giedraičių bažnyčios vargonininko Izidoriaus Steponavičiaus. Jam sutikus, Mera Bender buvo slapstoma varpinėje, bažnyčioje, Izidoriaus ir Vaclavos Steponavičių namuose. Vėliau Merą slapta pervežė į Tarautiškių kaimą pas Vaclavos Steponavičienės seserį – Prancišką Ilgevičienę. Ten Pranciška gyveno su savo vyru Juozu Ilgevičiumi ir vaikais Eugenija, Albertu ir Česlovu. Merai padėjo visi Ilgevičių šeimos nariai, o iškilus pavojui, ji buvo nuvežta pas kitą Vaclavos ir Pranciškos seserį – Kotryną Malakauskienę. Kotryna ir Kostas Malakauskai su trimis savo vaikais gyveno Žalvarių kaime, Giedraičių rajone. Mera čia rado nuoširdžią užuojautą ir visų šeimos narių globojama sulaukė išvadavimo.
Praktiškai nebeįmanoma nustatyti, kiek laiko pas vienus ar kitus žmones būdavo Mera Bender, tačiau daugeliui Giedraičių ir aplinkinių kaimų gyventojams padedant, ji išgyveno. Po karo Mera Bender ištekėjo už savo gelbėtojo Vlado Būtėno, o su kitais savo gelbėtojais ji palaikė ryšius iki pat savo mirties (Mera Bender-Būtėnienė mirė 1995 metais).
Vladas Būtėnas padėjo slapstytis ir kitoms Giedraičių miestelio gyventojoms žydėms – Simai Oguzaitei-Belocerkovskajai ir Esfirai Gutmanaitei. Tai liudija Simos Belocerkovskajos prisiminimai saugomi muziejuje.
Šiandieną Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti žmonės, be kurių pagalbos Merai Bender nebūtų pavykę išgyventi. Tai – Vladas Būtėnas, Izidorius ir Vaclava Steponavičiai, Kostas ir Kotryna Malakauskai, Pranciška ir Juozas Ilgevičiai bei jų dukra Eugenija.
Mera Bender prieš karą Giedraičiuose turėjo manufaktūros parduotuvę. Miestelio gyventojai ją gerai pažinojo, todėl reikėjo laikytis ypatingos konspiracijos gelbstint Merą. Slapstymosi vietos buvo keičiamos, prireikė daugelio žmonių pagalbos. Pirmiausia Vladas Butėnas paprašė padėti Giedraičių bažnyčios vargonininko Izidoriaus Steponavičiaus. Jam sutikus, Mera Bender buvo slapstoma varpinėje, bažnyčioje, Izidoriaus ir Vaclavos Steponavičių namuose. Vėliau Merą slapta pervežė į Tarautiškių kaimą pas Vaclavos Steponavičienės seserį – Prancišką Ilgevičienę. Ten Pranciška gyveno su savo vyru Juozu Ilgevičiumi ir vaikais Eugenija, Albertu ir Česlovu. Merai padėjo visi Ilgevičių šeimos nariai, o iškilus pavojui, ji buvo nuvežta pas kitą Vaclavos ir Pranciškos seserį – Kotryną Malakauskienę. Kotryna ir Kostas Malakauskai su trimis savo vaikais gyveno Žalvarių kaime, Giedraičių rajone. Mera čia rado nuoširdžią užuojautą ir visų šeimos narių globojama sulaukė išvadavimo.
Praktiškai nebeįmanoma nustatyti, kiek laiko pas vienus ar kitus žmones būdavo Mera Bender, tačiau daugeliui Giedraičių ir aplinkinių kaimų gyventojams padedant, ji išgyveno. Po karo Mera Bender ištekėjo už savo gelbėtojo Vlado Būtėno, o su kitais savo gelbėtojais ji palaikė ryšius iki pat savo mirties (Mera Bender-Būtėnienė mirė 1995 metais).
Vladas Būtėnas padėjo slapstytis ir kitoms Giedraičių miestelio gyventojoms žydėms – Simai Oguzaitei-Belocerkovskajai ir Esfirai Gutmanaitei. Tai liudija Simos Belocerkovskajos prisiminimai saugomi muziejuje.
Šiandieną Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti žmonės, be kurių pagalbos Merai Bender nebūtų pavykę išgyventi. Tai – Vladas Būtėnas, Izidorius ir Vaclava Steponavičiai, Kostas ir Kotryna Malakauskai, Pranciška ir Juozas Ilgevičiai bei jų dukra Eugenija.