žydų gelbėtojai

Benigna BUDZINSKIENĖ (1897–1975) Antanas BUDZINSKAS (1899–1967) Stefanija BUDZINSKAITĖ (g. 1921) Benigna BUDZINSKAITĖ (g. 1923) Aloyzas BUDZINSKAS (g. 1925) Genovaitė BUDŽINSKYTĖ (g. 1933) Antanas Budzinskas, jo žmona Benigna ir keturi jų vaikai – dukros - Stefanija, Benigna, Genutė bei sūnus Aloyzas karo metais gyveno savo ūkyje Degučių (dabar Vilkų) kaime, Telšių rajone. Jų ūkis buvo prie pat didelio miško. Šią šeimą per savo auklę Domicėlę Pagojutę dar prieš karą pažinojo Šochotai. Okupacijos metais Jehošua šioje šeimoje pabuvoje du kartus – 1942-ųjų ir 1943-ųjų metų pabaigoje. Visi Budzinskų šeimos nariai padėjo Jehošua kuo galėdami. Kai 1943-iais metais į šiuos kraštus vokiečiai atvežė, ir pas kai kuriuos kaimynus priverstinai apgyvendino ukrainiečių šeimas, teko imtis atsargumo priemonių. Jehošua ištisas dienas praleisdavo miške, tik nakvoti sugrįždavo pas Budzinskus. Maistą į mišką jam nešiojo Budzinskų dukra Benigna, o vieną ankstų rytą Stefanija Budzinskaitė pasikinkė arklį ir, dar neprašvitus, tamsiais miško keliais išvežė Jehošua į kitą vietą, pas kitus žmones – Anicetą ir Feliksą Čiuželius, su kuriais jau iš anksto buvo susitarę Budzinskai. Nenutrūko Šochotų ir Budzinskų šeimų ryšiai ir po karo, jie bendravo, kol buvo gyva Chaimo ir Jehošua motina Reizl Šochotienė, o šį rudenį Stefaniją ir Genovaitę Budzinskaites, gyvenančias Žemaičių Kalvarijoje aplankė jų mylimas Stasiukas – Jehošua Šochotas.