žydų gelbėtojai
Bružas Stanislovas
STANISLOVAS BRUŽAS
VALERIJA BRUŽIENĖ
Stanislovas ir Valerija Bružai kartu su savo penkiais vaikais gyveno Galkončių kaime, Telšių rajone. Naciams užėmus Telšių apylinkes, 1941 m. birželio mėnesio pabaigoje visi Telšių žydai buvo išvaryti iš savo namų ir apgyvendinti Viešvėnų stovykloje ir Rainių dvaro daržinėse, kur didžioji dalis vietinių žydų vyrų buvo išžudyta. Liepos 28-ąją visi likę žydai iš Rainių, Viešvėnų stovyklų bei aplinkinių miestelių buvo pervežti į vieną vietą – Gerulius. Čia atsidūrė tūkstančiai vaikų ir moterų. Rugpjūčio gale vėl pasklido kalbos apie žudynes. Telšiuose šalia ežero buvo rengiamas getas, kur buvo nuvarytos 500 jaunų moterų. 1941 m. rugpjūčio 30 d. likusios moterys su vaikais buvo sušaudytos.
Vietiniams ūkininkams buvo leista paimti moteris iš geto į savo ūkius, kaip darbininkes. Stanislovas ir Valerija Bružai į savo ūkį paėmė Rivą Levitaitę (vėliau Berelovičienę), kilusią iš Rietavo. Riva buvo likusi viena, visa jos šeima jau buvo nužudyta.
Ūkininkai turėjo grąžinti darbininkes į getą gruodžio mėnesį. Riva nenorėjo grįžti į getą, todėl paprašė Stanislovą Bružą, kad jis praneštų geto vadovybei apie jos pabėgimą. Stanislovas pranešė apie Rivos pabėgimą, baimindamasis, kad niekas juo nepatikės. Riva paliko jų namus ir apie ją Bružų šeima kurį laiką nieko negirdėjo.
1941 m. gruodžio 23 d. Telšių getas kartu su ten buvusiais žydais buvo likviduotas. Po kelių dienų Riva grįžo pas savo geradarius. Stanislovas ir Valerija Bružai priglaudė ir globojo Rivą dvejus su puse metų. Riva padėjo savo globėjams namų ruošos darbuose, prižiūrėjo jų vaikus, stengėsi neišeiti iš namų, kad niekas jos nepastebėtų. Bružų šeimos namai buvo labai nuošalioje vietoje, apsupti laukų ir miškų. Stanislovas ir Valerija Bružai labai rūpinosi Riva, kad ji jaustųsi saugiai ir patogiai jų namuose. Po išvadavimo, 1944 m. spalio mėn., Riva vis dar gyveno pas savo geradarius. 1948 m. Stanislovas ir Valerija Bružai suimti ir ištremti į Sibirą. Tada Riva savo gelbėtojams padėjo kaip įmanydama. Tačiau tik po 1953-ųjų Rivos gelbėtojams buvo leista sugrįžti į Lietuvą. 1971 m. Riva emigravo į Izraelį.
Stanislovas ir Valerija Bružai už Rivos Levitaitės-Berelovičienės gelbėjimą 2000 m. buvo pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais Jad Vašem.
VALERIJA BRUŽIENĖ
Stanislovas ir Valerija Bružai kartu su savo penkiais vaikais gyveno Galkončių kaime, Telšių rajone. Naciams užėmus Telšių apylinkes, 1941 m. birželio mėnesio pabaigoje visi Telšių žydai buvo išvaryti iš savo namų ir apgyvendinti Viešvėnų stovykloje ir Rainių dvaro daržinėse, kur didžioji dalis vietinių žydų vyrų buvo išžudyta. Liepos 28-ąją visi likę žydai iš Rainių, Viešvėnų stovyklų bei aplinkinių miestelių buvo pervežti į vieną vietą – Gerulius. Čia atsidūrė tūkstančiai vaikų ir moterų. Rugpjūčio gale vėl pasklido kalbos apie žudynes. Telšiuose šalia ežero buvo rengiamas getas, kur buvo nuvarytos 500 jaunų moterų. 1941 m. rugpjūčio 30 d. likusios moterys su vaikais buvo sušaudytos.
Vietiniams ūkininkams buvo leista paimti moteris iš geto į savo ūkius, kaip darbininkes. Stanislovas ir Valerija Bružai į savo ūkį paėmė Rivą Levitaitę (vėliau Berelovičienę), kilusią iš Rietavo. Riva buvo likusi viena, visa jos šeima jau buvo nužudyta.
Ūkininkai turėjo grąžinti darbininkes į getą gruodžio mėnesį. Riva nenorėjo grįžti į getą, todėl paprašė Stanislovą Bružą, kad jis praneštų geto vadovybei apie jos pabėgimą. Stanislovas pranešė apie Rivos pabėgimą, baimindamasis, kad niekas juo nepatikės. Riva paliko jų namus ir apie ją Bružų šeima kurį laiką nieko negirdėjo.
1941 m. gruodžio 23 d. Telšių getas kartu su ten buvusiais žydais buvo likviduotas. Po kelių dienų Riva grįžo pas savo geradarius. Stanislovas ir Valerija Bružai priglaudė ir globojo Rivą dvejus su puse metų. Riva padėjo savo globėjams namų ruošos darbuose, prižiūrėjo jų vaikus, stengėsi neišeiti iš namų, kad niekas jos nepastebėtų. Bružų šeimos namai buvo labai nuošalioje vietoje, apsupti laukų ir miškų. Stanislovas ir Valerija Bružai labai rūpinosi Riva, kad ji jaustųsi saugiai ir patogiai jų namuose. Po išvadavimo, 1944 m. spalio mėn., Riva vis dar gyveno pas savo geradarius. 1948 m. Stanislovas ir Valerija Bružai suimti ir ištremti į Sibirą. Tada Riva savo gelbėtojams padėjo kaip įmanydama. Tačiau tik po 1953-ųjų Rivos gelbėtojams buvo leista sugrįžti į Lietuvą. 1971 m. Riva emigravo į Izraelį.
Stanislovas ir Valerija Bružai už Rivos Levitaitės-Berelovičienės gelbėjimą 2000 m. buvo pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais Jad Vašem.