žydų gelbėtojai
Bražėnienė Konstancija
Konstancija BRAŽĖNIENĖ
Kaune, Aleksote, karo metais gelbėjo ketverių metų Sarą Šilingauskaitė (Kukę) ir Aleksandrą Gringauzą. Nuo 1941 iki 1944 metų ji šelpė Belą Baronienę ir jos dukrą Diną. Kai moterys iš geto buvo varomos į Aleksoto aerodromą, Bela Baronienė slapčia aplankydavo K. Bražėnienę ir gaudavo maisto produktų ir vaistų. Jos dukrai Dinai K. Bražėnienė paruošė lietuviškus dokumentus, bet mergaitė nesugebėjo pasiekti K. Bražėnienės buto ir buvo gestapo sulaikyta. Iš kalėjimo Dina buvo vėl grąžinta į getą, iš kurio jai pasisekė pabėgti. Jos motinai Belai Baronienei pasisekė pabėgti iš vykusio į Vokietiją transporto ir nuvykti į ponios Bražėnienės namą. Čia ji slapstėsi tris savaites, kol vokiečiai buvo išvyti iš Kauno.
(Nijolės V. Bražėnas informacija, 1996.08.20, Rockland Road, Sparkill, New York 10976).
Prisiminimai apie a.a. Konstanciją Bražėnienę ir jos žygdarbį gelbstint žydus Antrojo pasaulinio karo metu Lietuvoje
Dina Baronaitė-Šteinberg, gimusi 1922 m. Kaune ir gyvenusi jame iki 1944 m. gruodžio mėn., pasakoja:
„Prieš Antrąjį pasaulinį karą mano šeima gyveno Kaune, Ukmergės plente 34. Mano tėvas Benjaminas Baronas, buhalteris, dirbo tarnautoju banke, ir kartu vedė našlės ponios Bražėnienės turto finansinius reikalus, būtent namo Laisvės Alėjoje, netoli Soboro, nuomos parduotuvėms ir įstaigoms, buhalteriją.
Karui prasidėjus, 1941 m. birželio pradžioje mano tėvas, brolis Danielius, buvo naktį suimti ir vėliau nužudyti kaip žydai. Aš su motina Bela, turėjomi vykti į Vilijampolės getą. Ponia Bražėnienė, kuri gyveno Aleksote, ir kurios aš su motina asmeniškai nepažinojome, pranešė mano motinai savo iniciatyva, kad ji esanti pasiruošusi mums padėti. Tuo metu kėlėmės i Vilijampolę kartu su mūsų kaimynėmis ponia Šilingauskiene bei jos ketverių metų dukrele Sara („Kuke“). Gete gyvenome 1941–1944 m. Su ponia Bražėniene mano motina palaikė visais tais metais ryšius. Kai žydų darbo brigada iš geto buvo varoma i Aleksoto aerodromą, mano motina retkarčiais slapčia aplankydavo ponią Bražėnienę. 1943 m. spalio mėn. mano motinai, iš anksto susitarusi su p. Bražėniene, pavyko išvesti iš geto mergaitę Kukę ir berniuką Aleksandrą Gringauzą, ir perduoti juos poniai Bražėnienei. Tokiu būdu šie du vaikai buvo išgelbėti. Man asmeniškai ponia Bražėnienė paruošė lietuvaitės dokumentus, kad galėčiau pabėgti iš geto. 1943 metų spalio mėn. man pavyko iš ten pasprukti; ketinau pasiekti ponią Bražėnienę ir pasiimti minėtus dokumentus, tačiau pakeliui buvau sulaikyta Gestapo ir patalpinta į kalėjimą buv. Mickevičiaus g-vėje Kaune. Tokiu būdu neįstengiau pasiekti p. Bražėnienės buto. Jeigu tai man būtų pavykę, tai pagal susitarimą, ir mano motina turėjo rasti priėglobsti pas ponią Bražėnienę.
Iš kalėjimo buvau grąžinta vėl į Kauno getą. 1944 m. birželio mėn. 14–15 dienomis Geto komendantas pranešė, kad visi geto gyventojai bus išsiųsti darbams į Vokietiją. Vieną dieną prieš geto likvidavimą aš pabėgau per spygliuotą vielą supusią getą su tikslu pasiekti ponią Bražėnienę, tačiau negalėjau pereiti Vilijampolės tilto, nes visų praeivių dokumentai buvo tikrinami. Mano motinai pasisekė pabėgti iš vykusio į Vokietiją transporto ir nuvykti į ponios Bražėnienės namą. Čia ji slapstėsi tris savaites iki vokiečių išvykimo iš Kauno.
Rizikuodama savo ir artimųjų gyvybe, ponia Konstancija Bražėnienė išgelbėjo persekiojamus minėtus žydų tautybės asmenis. Jos vardu pasodintas medis Jeruzalės memorialo „Jad Vašem“ Pasaulio Tautų Teisuolių Alėjoje. Tebūna jos šviesus prisiminimas amžinas mūsų širdyse.“
Dina Šteinberg
1992 m. birželio 30 d., Savyon, Izraelis
Iš Gyvybę ir duoną nešančios rankos, 1 sąsiuvinis,
Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus. Vilnius, 1997
Kaune, Aleksote, karo metais gelbėjo ketverių metų Sarą Šilingauskaitė (Kukę) ir Aleksandrą Gringauzą. Nuo 1941 iki 1944 metų ji šelpė Belą Baronienę ir jos dukrą Diną. Kai moterys iš geto buvo varomos į Aleksoto aerodromą, Bela Baronienė slapčia aplankydavo K. Bražėnienę ir gaudavo maisto produktų ir vaistų. Jos dukrai Dinai K. Bražėnienė paruošė lietuviškus dokumentus, bet mergaitė nesugebėjo pasiekti K. Bražėnienės buto ir buvo gestapo sulaikyta. Iš kalėjimo Dina buvo vėl grąžinta į getą, iš kurio jai pasisekė pabėgti. Jos motinai Belai Baronienei pasisekė pabėgti iš vykusio į Vokietiją transporto ir nuvykti į ponios Bražėnienės namą. Čia ji slapstėsi tris savaites, kol vokiečiai buvo išvyti iš Kauno.
(Nijolės V. Bražėnas informacija, 1996.08.20, Rockland Road, Sparkill, New York 10976).
Prisiminimai apie a.a. Konstanciją Bražėnienę ir jos žygdarbį gelbstint žydus Antrojo pasaulinio karo metu Lietuvoje
Dina Baronaitė-Šteinberg, gimusi 1922 m. Kaune ir gyvenusi jame iki 1944 m. gruodžio mėn., pasakoja:
„Prieš Antrąjį pasaulinį karą mano šeima gyveno Kaune, Ukmergės plente 34. Mano tėvas Benjaminas Baronas, buhalteris, dirbo tarnautoju banke, ir kartu vedė našlės ponios Bražėnienės turto finansinius reikalus, būtent namo Laisvės Alėjoje, netoli Soboro, nuomos parduotuvėms ir įstaigoms, buhalteriją.
Karui prasidėjus, 1941 m. birželio pradžioje mano tėvas, brolis Danielius, buvo naktį suimti ir vėliau nužudyti kaip žydai. Aš su motina Bela, turėjomi vykti į Vilijampolės getą. Ponia Bražėnienė, kuri gyveno Aleksote, ir kurios aš su motina asmeniškai nepažinojome, pranešė mano motinai savo iniciatyva, kad ji esanti pasiruošusi mums padėti. Tuo metu kėlėmės i Vilijampolę kartu su mūsų kaimynėmis ponia Šilingauskiene bei jos ketverių metų dukrele Sara („Kuke“). Gete gyvenome 1941–1944 m. Su ponia Bražėniene mano motina palaikė visais tais metais ryšius. Kai žydų darbo brigada iš geto buvo varoma i Aleksoto aerodromą, mano motina retkarčiais slapčia aplankydavo ponią Bražėnienę. 1943 m. spalio mėn. mano motinai, iš anksto susitarusi su p. Bražėniene, pavyko išvesti iš geto mergaitę Kukę ir berniuką Aleksandrą Gringauzą, ir perduoti juos poniai Bražėnienei. Tokiu būdu šie du vaikai buvo išgelbėti. Man asmeniškai ponia Bražėnienė paruošė lietuvaitės dokumentus, kad galėčiau pabėgti iš geto. 1943 metų spalio mėn. man pavyko iš ten pasprukti; ketinau pasiekti ponią Bražėnienę ir pasiimti minėtus dokumentus, tačiau pakeliui buvau sulaikyta Gestapo ir patalpinta į kalėjimą buv. Mickevičiaus g-vėje Kaune. Tokiu būdu neįstengiau pasiekti p. Bražėnienės buto. Jeigu tai man būtų pavykę, tai pagal susitarimą, ir mano motina turėjo rasti priėglobsti pas ponią Bražėnienę.
Iš kalėjimo buvau grąžinta vėl į Kauno getą. 1944 m. birželio mėn. 14–15 dienomis Geto komendantas pranešė, kad visi geto gyventojai bus išsiųsti darbams į Vokietiją. Vieną dieną prieš geto likvidavimą aš pabėgau per spygliuotą vielą supusią getą su tikslu pasiekti ponią Bražėnienę, tačiau negalėjau pereiti Vilijampolės tilto, nes visų praeivių dokumentai buvo tikrinami. Mano motinai pasisekė pabėgti iš vykusio į Vokietiją transporto ir nuvykti į ponios Bražėnienės namą. Čia ji slapstėsi tris savaites iki vokiečių išvykimo iš Kauno.
Rizikuodama savo ir artimųjų gyvybe, ponia Konstancija Bražėnienė išgelbėjo persekiojamus minėtus žydų tautybės asmenis. Jos vardu pasodintas medis Jeruzalės memorialo „Jad Vašem“ Pasaulio Tautų Teisuolių Alėjoje. Tebūna jos šviesus prisiminimas amžinas mūsų širdyse.“
Dina Šteinberg
1992 m. birželio 30 d., Savyon, Izraelis
Iš Gyvybę ir duoną nešančios rankos, 1 sąsiuvinis,
Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus. Vilnius, 1997