žydų gelbėtojai
Kondratavičienė Konstancija
KONSTANCIJA KONDRATAVIČIENĖ
PRANAS KONDRATAVIČIUS
VINCAS VILČINSKAS
MARIJA VILČINSKIENĖ
VLADAS VILČINSKAS
Prieškariu Kaune, Mickevičiaus gatvėje, gyveno iš Virbalio kilusių Rebekos Kamelskytės-Deltuvienės ir Juozo Deltuvo šeima. 1931 metais jiems gimė sūnus Kęstutis. 1941 metų birželį naciams okupavus Kauną, baltaraiščiai Deltuvus suėmė ir nuvarė į kiemą Laisvės alėjoje prie Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios. Karštą vasaros dieną su daugeliu tą rytą suimtųjų Kęstutį ir jo tėvus laikė kieme iki vakaro. Vakare moteris paleido, o vyrus nuvarė į kalėjimą. Nors Kęstučiui tuomet buvo tik 10 metų, jis kartu su tėvu pateko į kalėjimą. Perpildytoje ankštoje kameroje su tėvu Kęstutis kalėjo apie mėnesį. Kas naktį po kelis vyrus išvesdavo ir sušaudydavo. Tardytojo, kurį Kęstučio tėvas Juozas Deltuvas pažinojo dar prieš karą, dėka po mėnesio Kęstutį ir jo tėvą paleido. Išėjęs iš kalėjimo Kęstučio tėvas slapstėsi pas ūkininką Širvintų rajone, o Kęstutis liko su mama. Po kurio laiko Kęstutį su mama Rebeka, mamos broliu Mendeliu, motinos seserimis Ita Lėja ir Cirile bei močiute Civija įkalino Kauno gete. Per Didžiosios akcijos selekciją Kęstučio močiutę Civiją atskyrė nuo šeimos ir daugiau jos niekas nematė.
Kaune gyveno ir Kęstučio tėvo seserys Konstancija Kondratavičienė ir Marija Vilčinskienė su šeimomis. Seserys nusprendė gelbėti Kęstutį ir jo mamą Rebeką. Iš Konstancijos Kondratavičienės prisiminimų: Per mūsų kaimyną Juozą Vilnonį, karo metais eidavusį sargybą geto apsaugoje, mes palaikėme su Rebeka ryšį. Mano vyras Pranas Kondratavičius ir sesers vyras Vincas Vilčinskas gaudavo maisto produktų, o aš su Vilčinskų sūnumi Vladu, anuomet dar paaugliu, perduodavome produktus per tvorą, kai budėdavo Vilnonis. 1943-iųjų rudenį Vilnonis pasakė, kad vokiečiai rengiasi likviduoti getą. Mes nusprendėme organizuoti pabėgimą. Rebeka atsisakė bėgti, ji prašė tik išgelbėti Kęstutį. Vilnonis nurodė laiką ir vietą, kur turėjau ateiti. Vieną labai ankstų rytą, dar buvo tamsu, per geto tvorą man perdavė Kęstutį ir aš parsivedžiau jį namo.
Konstancija Kondratavičienė su savo vyru Pranu auginę du mažamečius vaikus Ričardą ir Aldoną, paslėpė Kęstutį savo namuose. Rizika, jog kas nors iš kaimynų sužinos, kad šeimoje atsirado žydų vaikas, buvo labai didelė. Prieš 1943-iųjų Kalėdas taip pat iš Virbalio kilusi kaimynė Litulienė, pažinojusi Rebeką Deltuvienę ir jos vyrą Juozą, sužinojusi, jog Kondratavičiai slepia Rebekos sūnų, įspėjo juos, kad jais jau domisi policija. Tą pačią dieną Pranas Kondratavičius nuvedė Kęstutį pas kitą Kęstučio tėvo seserį Mariją Vilčinskienę, su savo vyru Vincu, sūnumi Vladu ir dukra Roma gyvenusią Panemunėje, Vaidilos gatvėje.
Iš Vlado Vilčinsko prisiminimų: Kartą mama man pasakė, kad Kęstutis išgelbėtas, jis jau pas Kondratavičius. Ji man prisakė jokiu būdu niekam neprasitarti. Tačiau 1943-iųjų žiemą pas mus atėjo dėdė Pranas Kondratavičius ir atvedė Kęstutį. Jis pasakė, kad juos įskundė. Nuo tos dienos Kęstutis gyveno pas mus. Namo šeimininkės, nuomojusios mums butą, buvo dvi pagyvenusios seserys. Nežinau, ką mano tėvai joms pasakė apie Kęstutį, bet mes jį nuo jų slėpėme. Jis gyveno su manimi mano kambaryje, tėvai nedarė tarp mūsų jokio skirtumo. Kęstutis pas mus gyveno iki vokiečių pasitraukimo iš Lietuvos .
Po karo Kęstutį jo tėvas pasiėmė iš Vilčinskų, jie apsigyveno kartu. Juozo Deltuvo žmona, Kęstučio motina Rebeka ir visi jos artimieji buvo nužudyti per žydų naikinimo akcijas, vykusias Kauno gete.
Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti Konstancija ir Pranas Kondratavičiai, Marija ir Vincas Vilčinskai bei jų sūnus Vladas, išgelbėję Kęstutį Deltuvą nuo žūties.
PRANAS KONDRATAVIČIUS
VINCAS VILČINSKAS
MARIJA VILČINSKIENĖ
VLADAS VILČINSKAS
Prieškariu Kaune, Mickevičiaus gatvėje, gyveno iš Virbalio kilusių Rebekos Kamelskytės-Deltuvienės ir Juozo Deltuvo šeima. 1931 metais jiems gimė sūnus Kęstutis. 1941 metų birželį naciams okupavus Kauną, baltaraiščiai Deltuvus suėmė ir nuvarė į kiemą Laisvės alėjoje prie Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios. Karštą vasaros dieną su daugeliu tą rytą suimtųjų Kęstutį ir jo tėvus laikė kieme iki vakaro. Vakare moteris paleido, o vyrus nuvarė į kalėjimą. Nors Kęstučiui tuomet buvo tik 10 metų, jis kartu su tėvu pateko į kalėjimą. Perpildytoje ankštoje kameroje su tėvu Kęstutis kalėjo apie mėnesį. Kas naktį po kelis vyrus išvesdavo ir sušaudydavo. Tardytojo, kurį Kęstučio tėvas Juozas Deltuvas pažinojo dar prieš karą, dėka po mėnesio Kęstutį ir jo tėvą paleido. Išėjęs iš kalėjimo Kęstučio tėvas slapstėsi pas ūkininką Širvintų rajone, o Kęstutis liko su mama. Po kurio laiko Kęstutį su mama Rebeka, mamos broliu Mendeliu, motinos seserimis Ita Lėja ir Cirile bei močiute Civija įkalino Kauno gete. Per Didžiosios akcijos selekciją Kęstučio močiutę Civiją atskyrė nuo šeimos ir daugiau jos niekas nematė.
Kaune gyveno ir Kęstučio tėvo seserys Konstancija Kondratavičienė ir Marija Vilčinskienė su šeimomis. Seserys nusprendė gelbėti Kęstutį ir jo mamą Rebeką. Iš Konstancijos Kondratavičienės prisiminimų: Per mūsų kaimyną Juozą Vilnonį, karo metais eidavusį sargybą geto apsaugoje, mes palaikėme su Rebeka ryšį. Mano vyras Pranas Kondratavičius ir sesers vyras Vincas Vilčinskas gaudavo maisto produktų, o aš su Vilčinskų sūnumi Vladu, anuomet dar paaugliu, perduodavome produktus per tvorą, kai budėdavo Vilnonis. 1943-iųjų rudenį Vilnonis pasakė, kad vokiečiai rengiasi likviduoti getą. Mes nusprendėme organizuoti pabėgimą. Rebeka atsisakė bėgti, ji prašė tik išgelbėti Kęstutį. Vilnonis nurodė laiką ir vietą, kur turėjau ateiti. Vieną labai ankstų rytą, dar buvo tamsu, per geto tvorą man perdavė Kęstutį ir aš parsivedžiau jį namo.
Konstancija Kondratavičienė su savo vyru Pranu auginę du mažamečius vaikus Ričardą ir Aldoną, paslėpė Kęstutį savo namuose. Rizika, jog kas nors iš kaimynų sužinos, kad šeimoje atsirado žydų vaikas, buvo labai didelė. Prieš 1943-iųjų Kalėdas taip pat iš Virbalio kilusi kaimynė Litulienė, pažinojusi Rebeką Deltuvienę ir jos vyrą Juozą, sužinojusi, jog Kondratavičiai slepia Rebekos sūnų, įspėjo juos, kad jais jau domisi policija. Tą pačią dieną Pranas Kondratavičius nuvedė Kęstutį pas kitą Kęstučio tėvo seserį Mariją Vilčinskienę, su savo vyru Vincu, sūnumi Vladu ir dukra Roma gyvenusią Panemunėje, Vaidilos gatvėje.
Iš Vlado Vilčinsko prisiminimų: Kartą mama man pasakė, kad Kęstutis išgelbėtas, jis jau pas Kondratavičius. Ji man prisakė jokiu būdu niekam neprasitarti. Tačiau 1943-iųjų žiemą pas mus atėjo dėdė Pranas Kondratavičius ir atvedė Kęstutį. Jis pasakė, kad juos įskundė. Nuo tos dienos Kęstutis gyveno pas mus. Namo šeimininkės, nuomojusios mums butą, buvo dvi pagyvenusios seserys. Nežinau, ką mano tėvai joms pasakė apie Kęstutį, bet mes jį nuo jų slėpėme. Jis gyveno su manimi mano kambaryje, tėvai nedarė tarp mūsų jokio skirtumo. Kęstutis pas mus gyveno iki vokiečių pasitraukimo iš Lietuvos .
Po karo Kęstutį jo tėvas pasiėmė iš Vilčinskų, jie apsigyveno kartu. Juozo Deltuvo žmona, Kęstučio motina Rebeka ir visi jos artimieji buvo nužudyti per žydų naikinimo akcijas, vykusias Kauno gete.
Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti Konstancija ir Pranas Kondratavičiai, Marija ir Vincas Vilčinskai bei jų sūnus Vladas, išgelbėję Kęstutį Deltuvą nuo žūties.