žydų gelbėtojai
Žukauskas Alfonsas
Alfonso ir Pranės Žukauskų šeima gyveno pora kilometrų už Darsūniškio miestelio ant Nemuno kranto. Dalį savo žemės jie nuomojo Kaišiadorių urėdijai, iš viso rajono čia veždavo rastus, pindavo sielius ir plukdydavo Nemunu į žemupį. Okupacijos metais irgi buvo ruošiama mediena, tačiau tada ten nedirbo vietiniai žmonės. Per sovietų okupacijos laikotarpį atveždavo nuteistuosius iš įkalinimo vietų, o vokiečių okupacijos metais – Kauno geto žydus. Kol Nemunas buvo neužšalęs darbininkus atplukdydavo garlaiviu, o užšalus vietiniai žmonės su arkliais atveždavo darbininkus visai savaitei.
1944 metais kartu su darbininkais atvyko ir Žukauskų pažįstamas Leizeris Goldbergas. Jo dvi seserys su šeimomis ir motina gyveno Darsūniškyje, bet kai Leizerį atvežė pirmą kartą jų jau nebebuvo. Žukauskų namų durys nebuvo rakinamos ir naktį, kad sunkiai dirbantys žmonės galėtų ateiti pasišildyti, išgerti karšto vandens. Kai kurie kaimynai irgi stengėsi padėti, atnešdavo bulvių, duonos. Kartą Goldbergas su draugu atėjo atsisveikinti su Alfonsu Žukausku ir pasakė, kad greičiausiai jau nebegrįš, nes nebeturįs sveikatos dirbti. Į tai Alfonsas atsakė, kad karas jau eina į pabaigą, reikia kaip nors išgyventi, reikia bėgti ir pasiūlė ateiti pas jį. Alfonso Žukausko padrąsinimo Leizeris Goldbergas neužmiršo ir po kurio laiko, įveikęs labai pavojingą kelią, vieną naktį Leizeris Goldbergas pasiekė Žukauskų namus. Iš pradžių Alfonsas slėpė Leizerį kamaroje, vėliau įrengė slėptuvę tvarte, kur buvo daug šiaudų pėdų. Netikėtai vokiečiams prireikė šiaudų, ir vieną dieną jie ištuštino tvartą, per stebuklą liko viena eilė šiaudų, už kurios slėpėsi Leizeris. Slėptuvės dar buvo keičiamos du kartus, nes vis iškildavo pavojai kol, galiausiai. Alfonsas Žukauskas iškasė bunkerį kluone su atsarginiu išėjimu į lauką, kuriame Leizeris Goldbergas gyveno iki išvadavimo. Kad pas Žukauskus buvo slepiamas Leizeris Goldbergas žinojo tik Alfonsas ir jo žmona Pranutė, kuri rūpinos jo maitinimu. Leizerio Goldbergo pirmoji žmona ir sūnelis žuvo Kauno gete. Po karo Leizeris Goldbergas vedė antrą kartą, turėjo dvi dukteris, ilgą laiką šeimos bendravo.
1944 metais kartu su darbininkais atvyko ir Žukauskų pažįstamas Leizeris Goldbergas. Jo dvi seserys su šeimomis ir motina gyveno Darsūniškyje, bet kai Leizerį atvežė pirmą kartą jų jau nebebuvo. Žukauskų namų durys nebuvo rakinamos ir naktį, kad sunkiai dirbantys žmonės galėtų ateiti pasišildyti, išgerti karšto vandens. Kai kurie kaimynai irgi stengėsi padėti, atnešdavo bulvių, duonos. Kartą Goldbergas su draugu atėjo atsisveikinti su Alfonsu Žukausku ir pasakė, kad greičiausiai jau nebegrįš, nes nebeturįs sveikatos dirbti. Į tai Alfonsas atsakė, kad karas jau eina į pabaigą, reikia kaip nors išgyventi, reikia bėgti ir pasiūlė ateiti pas jį. Alfonso Žukausko padrąsinimo Leizeris Goldbergas neužmiršo ir po kurio laiko, įveikęs labai pavojingą kelią, vieną naktį Leizeris Goldbergas pasiekė Žukauskų namus. Iš pradžių Alfonsas slėpė Leizerį kamaroje, vėliau įrengė slėptuvę tvarte, kur buvo daug šiaudų pėdų. Netikėtai vokiečiams prireikė šiaudų, ir vieną dieną jie ištuštino tvartą, per stebuklą liko viena eilė šiaudų, už kurios slėpėsi Leizeris. Slėptuvės dar buvo keičiamos du kartus, nes vis iškildavo pavojai kol, galiausiai. Alfonsas Žukauskas iškasė bunkerį kluone su atsarginiu išėjimu į lauką, kuriame Leizeris Goldbergas gyveno iki išvadavimo. Kad pas Žukauskus buvo slepiamas Leizeris Goldbergas žinojo tik Alfonsas ir jo žmona Pranutė, kuri rūpinos jo maitinimu. Leizerio Goldbergo pirmoji žmona ir sūnelis žuvo Kauno gete. Po karo Leizeris Goldbergas vedė antrą kartą, turėjo dvi dukteris, ilgą laiką šeimos bendravo.