žydų gelbėtojai
Zaveckienė Marcelė
JUOZAS ZAVECKAS (1891–1978)
MARCELĖ ZAVECKIENĖ (1900–1971)
Berlas Krengelis su savo žmona Estera ir sūnumi Abraomu gyveno Pilviškiuose, Vilkaviškio apskrityje. Kai 1941 m. birželio 23 d. naciai įžengė į miestą, Abraomui buvo vos 9 mėnesiai. Apie 1000 miestelio žydų buvo nužudyti per vokiečių vykdytas akcijas. Apie 40 žydų su šeimomis laikinai buvo palikti gyvi įvairiems darbams, tarp jų – darbams vietiniame kailių fabrike.
Iki 1940 metų kailių fabrikas priklausė Fridmanų šeimai. Jakutielis Fridmanas buvo kailių dažymo specialistas ir vienas iš įmonės savininkų. Kartu su juo liko jo motina, seserys ir jų dėdė Dovas Berlas Fridmanas. Padedant Jakutieliui, Berlui Krengeliui taip pat pavyko likti dirbti fabrike.
1941 m. spalį Berlas Krengelis susisiekė su savo draugu lietuviu Juozu Zavecku, prieš karą dirbusiu kailių fabrike. Krengeliui su žmona ir sūnumi pavyko slapta išvykti iš Pilviškių ir pasiekti Audiejiškių kaimą, kur gyveno Juozas ir Marcelė Zaveckai. Tame kaime jie susipažino su lietuviu Girdausku, kuris padėjo jam ir jo žmonai gauti padirbtus lietuviškus dokumentus.
Zaveckas nuvyko į Pilviškius su tokių pat dokumentų blankais ir savo draugui Jakutieliui Fridmanui (taip Jakutielis ir jo šeima irgi apsirūpino dokumentais).
1941 m. spalio 22 d. Krengeliai iš Zaveckų namų vežimu buvo nuvežti iki Vokietijos sienos. Jie sėkmingai kirto sieną ir su savo netikrais lietuviškais dokumentais rado Vokietijoje darbą ūkyje šalia Įsruties (vok. Insterburg, dabar – Černiachovskas, Kaliningrado sr.).
1943-čiaisiais tame ūkyje Kringeliams gimė dukra Ana, vėliau, 1944-aisiais, jie persikėlė į Įsrutį. Pasinaudojus netikra tapatybe jiems pavyko Vokietijos per darbo biržą gauti naują darbą ir likti mieste, kol 1945 m. sausį į teritoriją įžengė Raudonoji armija. Kai 1945 m. jie grįžo į Lietuvą, sužinojo, kad visi jų draugai ir giminės buvo nužudyti. Tada jie per Vokietiją emigravo į Ameriką.
1941 m. lapkričio 14 d. buvo nužudyti paskutiniai Pilviškių žydai. Pasak Cipi, Jakutielio Fridmano dukters, visa Fridmanų giminė atsidūrė Kauno gete – visi, išskyrus Jakutielį, kuris karo metais slapstėsi Zaveckų namuose.
Kadangi Jakutielis iš išvaizdos nebuvo panašus į žydą, kartais jis nuvykdavo į Kauną susitikti su mama ir seserimis: Ida, Chaja ir Cila. Visos trys seserys karo metais neteko sutuoktinių. Ida ir Chaja prarado ir vaikus. Visos trys iš Kauno geto buvo išvežtos į koncentracijos stovyklas, išliko gyvos ir po karo sukūrė naujas šeimas. Jų motina Tova 1942 m. gete mirė nuo vėžio. Zaveckas su šeima po karo buvo ištremtas į Sibirą.
MARCELĖ ZAVECKIENĖ (1900–1971)
Berlas Krengelis su savo žmona Estera ir sūnumi Abraomu gyveno Pilviškiuose, Vilkaviškio apskrityje. Kai 1941 m. birželio 23 d. naciai įžengė į miestą, Abraomui buvo vos 9 mėnesiai. Apie 1000 miestelio žydų buvo nužudyti per vokiečių vykdytas akcijas. Apie 40 žydų su šeimomis laikinai buvo palikti gyvi įvairiems darbams, tarp jų – darbams vietiniame kailių fabrike.
Iki 1940 metų kailių fabrikas priklausė Fridmanų šeimai. Jakutielis Fridmanas buvo kailių dažymo specialistas ir vienas iš įmonės savininkų. Kartu su juo liko jo motina, seserys ir jų dėdė Dovas Berlas Fridmanas. Padedant Jakutieliui, Berlui Krengeliui taip pat pavyko likti dirbti fabrike.
1941 m. spalį Berlas Krengelis susisiekė su savo draugu lietuviu Juozu Zavecku, prieš karą dirbusiu kailių fabrike. Krengeliui su žmona ir sūnumi pavyko slapta išvykti iš Pilviškių ir pasiekti Audiejiškių kaimą, kur gyveno Juozas ir Marcelė Zaveckai. Tame kaime jie susipažino su lietuviu Girdausku, kuris padėjo jam ir jo žmonai gauti padirbtus lietuviškus dokumentus.
Zaveckas nuvyko į Pilviškius su tokių pat dokumentų blankais ir savo draugui Jakutieliui Fridmanui (taip Jakutielis ir jo šeima irgi apsirūpino dokumentais).
1941 m. spalio 22 d. Krengeliai iš Zaveckų namų vežimu buvo nuvežti iki Vokietijos sienos. Jie sėkmingai kirto sieną ir su savo netikrais lietuviškais dokumentais rado Vokietijoje darbą ūkyje šalia Įsruties (vok. Insterburg, dabar – Černiachovskas, Kaliningrado sr.).
1943-čiaisiais tame ūkyje Kringeliams gimė dukra Ana, vėliau, 1944-aisiais, jie persikėlė į Įsrutį. Pasinaudojus netikra tapatybe jiems pavyko Vokietijos per darbo biržą gauti naują darbą ir likti mieste, kol 1945 m. sausį į teritoriją įžengė Raudonoji armija. Kai 1945 m. jie grįžo į Lietuvą, sužinojo, kad visi jų draugai ir giminės buvo nužudyti. Tada jie per Vokietiją emigravo į Ameriką.
1941 m. lapkričio 14 d. buvo nužudyti paskutiniai Pilviškių žydai. Pasak Cipi, Jakutielio Fridmano dukters, visa Fridmanų giminė atsidūrė Kauno gete – visi, išskyrus Jakutielį, kuris karo metais slapstėsi Zaveckų namuose.
Kadangi Jakutielis iš išvaizdos nebuvo panašus į žydą, kartais jis nuvykdavo į Kauną susitikti su mama ir seserimis: Ida, Chaja ir Cila. Visos trys seserys karo metais neteko sutuoktinių. Ida ir Chaja prarado ir vaikus. Visos trys iš Kauno geto buvo išvežtos į koncentracijos stovyklas, išliko gyvos ir po karo sukūrė naujas šeimas. Jų motina Tova 1942 m. gete mirė nuo vėžio. Zaveckas su šeima po karo buvo ištremtas į Sibirą.