žydų gelbėtojai
Vobolevičius Vincas
Vincas ir Helena VOBOLEVIČIAI
Bronius ir Monika LUKOŠEVIČIAI
1941-ųjų rugpjūtį jaunas, talentingas, jau savo darbais spėjęs pagarsėti inžinierius, Anatolijus Rozenbliumas, jo žmona Raja, 1940 metais gimęs judviejų sūnus Moisiejus ir Rajos Rozenbliumienės tėvai Faivušas Kenigsbergas ir Chana Kenigsbergienė buvo priversti kartu su kitais Kauno žydais persikelti gyventi į getą.
1941 m. spalio 28-29 dienomis Didžiosios akcijos metu, Rozenbliumų šeimai tik per stebuklą pavyko išvengti beveik 10 000 Kauno geto kalinių, tą dieną nužudytųjų Kauno IX forte,likimo. Geto žydų policijos viršininkas Michailas Kopelmanas įtikino vokiečius, kad Anatolijus Rozenbliumas gali būti naudingas kaip specialistas, ir visa Rozenbliumų šeima buvo perkelta iš „blogosios pusės“ t.y. iš atrinktųjų sunaikinimui IX-ajame forte žmonių kolonos – į „gerąją”, kol kas paliktųjų gyventi, pusę.
1943 metų pabaigoje, sužinoję apie Vaikų akciją, įvykusią Šiaulių gete, Rozenbliumai suprato, kad jų sūnui Moisiejui Kauno gete likti pernelyg pavojinga. Į pagalbą atėjo Vincas ir Helena Vobolevičiai iš Salių kaimo netoli Vandžiogalos, su kuriais Rozenbliumai susipažino jau geto laikotarpiu. Vobolevičiai negalėjo patys priimti berniuko, kadangi gyveno gana judrioje vietoje ir augino mažamečius vaikus, tačiau surado mažajam Moisiejui prieglobstį Helenos Vobolevičienės sesers Monikos Lukoševičienės šeimoje, Maironiškių kaime, netoli Kauno IX forto. Maironiškėse Moisiejus Rozenbliumas ir sulaukė karo pabaigos.
Vincas Vobolevičius savo sodybos daržinėje įrengė slėptuvę, kurioje glaudėsi Anatolijus ir Raja Rozenbliumai bei Rajos tėvai – Faivušas ir Chana Kenigsbergai. Tačiau pasiekti Vobolevičių sodybą nebūtų pavykę be Danutės ir Vladimiro Zubovų pagalbos ir jų suteikto laikino prieglobsčio. Vincas Vobolevičius ir jo žmona Helena pasiaukojamai rūpinosi Rozenbliumų ir Kenigsbergų šeimomis iki pat karo pabaigos.
Taip nuo pražūties išsigelbėjo vienas iškiliausių Lietuvos inžinierių, Vilniaus Gedimino Technikos universiteto profesorius, habilituotas daktaras Anatolijus Rozenbliumas, kurio šimtąsias gimimo metines 2002 metais minėjo Lietuvos visuomenė.
Bronius ir Monika LUKOŠEVIČIAI
1941-ųjų rugpjūtį jaunas, talentingas, jau savo darbais spėjęs pagarsėti inžinierius, Anatolijus Rozenbliumas, jo žmona Raja, 1940 metais gimęs judviejų sūnus Moisiejus ir Rajos Rozenbliumienės tėvai Faivušas Kenigsbergas ir Chana Kenigsbergienė buvo priversti kartu su kitais Kauno žydais persikelti gyventi į getą.
1941 m. spalio 28-29 dienomis Didžiosios akcijos metu, Rozenbliumų šeimai tik per stebuklą pavyko išvengti beveik 10 000 Kauno geto kalinių, tą dieną nužudytųjų Kauno IX forte,likimo. Geto žydų policijos viršininkas Michailas Kopelmanas įtikino vokiečius, kad Anatolijus Rozenbliumas gali būti naudingas kaip specialistas, ir visa Rozenbliumų šeima buvo perkelta iš „blogosios pusės“ t.y. iš atrinktųjų sunaikinimui IX-ajame forte žmonių kolonos – į „gerąją”, kol kas paliktųjų gyventi, pusę.
1943 metų pabaigoje, sužinoję apie Vaikų akciją, įvykusią Šiaulių gete, Rozenbliumai suprato, kad jų sūnui Moisiejui Kauno gete likti pernelyg pavojinga. Į pagalbą atėjo Vincas ir Helena Vobolevičiai iš Salių kaimo netoli Vandžiogalos, su kuriais Rozenbliumai susipažino jau geto laikotarpiu. Vobolevičiai negalėjo patys priimti berniuko, kadangi gyveno gana judrioje vietoje ir augino mažamečius vaikus, tačiau surado mažajam Moisiejui prieglobstį Helenos Vobolevičienės sesers Monikos Lukoševičienės šeimoje, Maironiškių kaime, netoli Kauno IX forto. Maironiškėse Moisiejus Rozenbliumas ir sulaukė karo pabaigos.
Vincas Vobolevičius savo sodybos daržinėje įrengė slėptuvę, kurioje glaudėsi Anatolijus ir Raja Rozenbliumai bei Rajos tėvai – Faivušas ir Chana Kenigsbergai. Tačiau pasiekti Vobolevičių sodybą nebūtų pavykę be Danutės ir Vladimiro Zubovų pagalbos ir jų suteikto laikino prieglobsčio. Vincas Vobolevičius ir jo žmona Helena pasiaukojamai rūpinosi Rozenbliumų ir Kenigsbergų šeimomis iki pat karo pabaigos.
Taip nuo pražūties išsigelbėjo vienas iškiliausių Lietuvos inžinierių, Vilniaus Gedimino Technikos universiteto profesorius, habilituotas daktaras Anatolijus Rozenbliumas, kurio šimtąsias gimimo metines 2002 metais minėjo Lietuvos visuomenė.