rescuers of jews

Vasiljeva Ustina

ANASTASIJA JEMELJANOVA (1907–1995)
USTINA JEMELJANOVA-VASILJEVA (1914–1985)


Isako ir Antaninos Kolmanų šeima su savo vaikais Jevgenija, Raisa, Sofija ir Borisu prieškariu gyveno Kaune, Pilies g. 10. Nors vaikų motina Antanina buvo rusė, nacistinei Vokietijai okupavus Lietuvą, Kolmanų šeima su visais keturiais vaikais buvo priversta persikelti į Kauno getą. 1942-ųjų pavasarį Kolmanams iš geto pabėgti padėjo Antaninos Kolmanienės seserys Ustina Vasiljeva ir Anastasija Jemeljanova bei jų vaikai Salomėja ir Jelizaveta Vasiljevaitės ir Sozontas Emeljanovas. Jie slėpė ir globojo Kolmanų šeimą iki 1944 m. rugpjūčio. Vieną dieną prie geto tvoros atėjo Ustina Vasiljeva su dukra Salomėja ir pasakė, kad naktį visi būtų pasirengę bėgti. Nieko nelaukdama Antanina Kolmanienė nuplėšė nuo dukros Raisos drabužių geltonas žvaigždes, pakėlė tvoros vielas ir, išstūmusi Raisą už tvoros, liepė greitai bėgti su pussesere Salomėja pas senelį Jakovą Krivoščenką, gyvenusį Kauno r., Milikonių kaime. Tą patį vakarą sutemus pabėgti buvo pasirengusi ir likusi šeimos dalis. Antaninos sesuo Ustina Vasiljeva prie geto tvoros atsivedė vyresniąją dukrą Jelizavetą, o kita sesuo Anastasija Jemeljanova atėjo su sūnumi Sozontu. Pirmiausia Jelizaveta Vasiljevaitė padėjo pabėgti pusseserei Jevgenijai, o Sozontas Emeljanovas – pusbroliui Borisui. Vaikai nuskubėjo pas savo senelį Jakovą Petrovičių Krivoščenką. Kai sutemo, seserys Ustina, Anastasija ir jų pusbrolis Ipolitas Ivanovas parsivedė namo Antaniną ir Isaką Kolmanus su jų dukrele Sofija. Kolmanai pabėgo iš geto be daiktų. Šeimos gelbėtojai gyveno labai vargingai, tačiau per visą karą dalijosi viskuo, ką turėjo. Kurį laiką šeima gyveno pas Antaninos tėvą Jakovą Krivoščenką ir jo seserį Dariją Jafimovienę ir pas Anastasiją Jemeljanovą Milikonių kaime. Bet kaimuose paprastai visi vieni kitus gerai pažįsta, todėl buvo nesaugu ten ilgiau pasilikti. Giminės padėjo Antaninai gauti dokumentus mergautine (Krivoščenkovos) pavarde ir Antaninai pavyko susirasti kambario butą J. Naujalio gatvėje bei padedant giminėms įsidarbinti tabako fabrike „Zefir“. Kolmanų vaikai visą laiką būdavo namuose, tėvas Isakas slėpdavosi po lova. Gelbėtojai nepaliko Kolmanų likimo valiai, ryšys su jais nenutrūko niekada. Jelizaveta ir Salomėja Vasiljevaitės nešdavo Kolmanams maistą. Kad būtų saugiau ir nepatrauktų dėmesio, maistą visada nešdavo vaikai. Jie sutartiniu ženklu pabelsdavo į langą, ir Kolmanai juos įsileisdavo. Sozontas Jemeljanovas atnešdavo senelio Jakovo Krivoščenkos pagamintų medpadžių, o tėvas iš savo seno palto arba iš odinių dirželių pagamindavo batus arba basutes.
Labai rizikuodamos seserys Ustina Vasiljeva ir Anastasija Jemeljanova, jų tėvas Jakovas Krivoščenko, teta Darja Jafimovienė, vaikai Salomėja ir Jelizaveta Vasiljevaitės ir Sozontas Emeljanovas išgelbėjo visą penkių asmenų Kolmanų šeimą.

Anastasija Jemeljanova, Ustina Vasiljeva 2000 metais pripažintos Pasaulio Tautų Teisuolėmis

VVGŽM, GS, f. 1, b. 107