žydų gelbėtojai

Urbonaitė-Damanskienė Ona

Andrius ir Marija Urbonai, jų dukra Ona ir sūnus Juozas

Kauno geto kalinys Milikas (Jerachmielis) Siniukas, dirbdamas priverstinius darbus ginklų sandėlyje Aukštuosiuose Šančiuose, buvo sunkiai sužalotas – įvykus sprogimui neteko rankos (tai įvyko 1943 m. liepos 23). Tapęs neįgaliu, netinkamu priverstiniams darbams, netrukus galėjo tapti ir pasmerktuoju mirčiai.
Miliko Siniuko giminaitis Davidas Sandleris, dirbdamas priverstinius darbus už geto ribų, susipažino su valstiečiu Andriumi Urbonu (Juozapavos km, Lapių valsč., Kauno apskr.). Davidas labai prašė Andrių padėti giminaičiui Siniukui. Andrius Urbonas atsakė, jei tik Milikas sugebės pas jį ateiti – jis jį priims. Milikas pabėgo iš geto ir jam pavyko pasiekti svetingus Andriaus ir Marijos Urbonų bei jų vaikų Onos (20 m.), Juozo (15 m.) ir Algiuko (4 m.) namus. Urbonai jį, apgyvendino kluone, maitino. Urbonų šeima buvo labai neturtinga, jiems vos užtekdavo maisto patiems. Milikas pasiūlė Andriui Urbonui priimti daugiau žydų, kurie galėtų susimokėti už maistą patys. Visi apsijungę, jie galėtų nusipirkti daugiau maisto, o jei vokiečiai Andrių sugautų, tai jam vis tiek būtų ta pati – mirties bausmė, ar jis slėptų vieną ar keletą žydų. Andrius Urbonas sutiko priimti ir kitus žydus.
Milikas grįžo į getą, ten susitiko su Izia Fainu (Yitzchak Fein) ir pasiūlė jo šeimai – žmonai Mirai ir 2 vaikams – 12 m. ir 8 m. – slapstytis pas Andrių Urboną. Kai Faino šeima saugiai pasislėpė pas Urbonus, Milikas sugrįžo į getą antrą kartą ir pasiūlė savo prieškario pažįstamui Henry Kacenelenbogenui (vėliau Kellen), jo žmonai ir sūnėnui, desperatiškai ieškojusiems galimybių pabėgti, atvykti slapstytis pas Andrių Urboną. Kacenelenbogeno 8 m. sūnėnas tuo metu buvo ką tik išvengęs vaikų pagrobimo akcijos.
Kiekvieną sykį, kai Milikas atvesdavo naują šeimą, Andrius padidindavo slėptuvę. Ona ruošdavo 8 besislapstantiems žmonėms valgį, Juozas su Andriumi sekdvo ir pranešdavo fronto naujienas. Iš pradžių žydai slapstėsi kluone, vėliau, frontui artėjant, persikėlė į slėptuvę, įrengtą namo viduje, po baldais.
Kaip liudija Milikas (Jerachmielis) Siniukas – kilni Urbonų šeima visą savo dėmesį skyrė mums, besislapstntiems žmonėms. Įvairiausiais būdais jie stengėsi mums padėti, palengvinti mūsų gyvenimą kuo tik galėjo.
Visi besislapstantys žydai buvo pas Urbonus, kol 1944-ųjų liepą juos išlaisvino rusų kariai.