žydų gelbėtojai

Elena UMBRASIENĖ ir jos sūnūs Algirdas Jokūbas bei Stasys Valentinas Ona NAVIKIENĖ, Antanas NAVIKAS Kaunietis Klemensas Kaušinis visą okupacijos laikotarpį rūpinosi inžinieriaus Isako Judelevičiaus šeimos gelbėjimu ir į gelbėjimo grandinę įtraukė savo seseris ir draugus, gyvenusius įvairiose Lietuvos vietose. Iš pradžių jis pats priėmė pas save Isako Judelevičiaus žmoną – Rają Judelevičienę. Kadangi Kaune slėpti Rają buvo labai pavojinga, Klemensas Kaušinis susitarė su savo seserimi Elena Umbrasiene, kuri gyveno Molėtų rajone, Keršeniškių kaime. Į šį kaimą, kartu su dviem savo sūnumis, Klemensas nuvežė Rają Judelevičienę, ją pristatydamas kaip savo vaikų auklę. Iš ten 1942-ųjų rudenį, kartu su vaikais jis pervežė Rają pas kitą savo seserį, Оną Navikienę į Utenos rajoną, Ažuožerių kaimą. Ir Elena Umbrasienė, ir jos sesuo Оna Navikienė žinojo, kad Raja Judelevičienė žydė, kad jos ir jų pačių gyvybei gresia mirtinas pavojus, tačiau tęsė savo pavojingą veiklą. Kai staiga prireikė surasti naują slėptuvę Rajos vyrui – Isakui Judelevičiui, Klemensas Kaušinis vėl kreipėsi į savo seserį Eleną Umbrasienę. Šį kartą į Keršeniškių kaimą – ten, kur anksčiau slėpėsi Raja Judelevičienė, buvo atvežtas jos vyras Isakas. Šiame kaime, pas Eleną Umbrasienę jis gyveno nuo 1943 m. vasaros iki 1943 m. pabaigos. Nors ir buvo imtasi visų atsargumo priemonių, Isaką pastebėjo tarnaitė, šeimininkai išsigando, kad mergina prasitars, taigi, vėl reikėjo ieškoti naujos slėptuvės Isakui Judelevičiui. Galiausiai jį nuvežė pas Vitkauskus, gyvenusius Birutės (Juočių) saloje Siesarčio ežere. Dar daug išbandymų teko patirti Isakui Judelevičiui ir tik geraširdžių žmonių – Elenos Umbrasienės bei jos vaikų Algirdo Jokūbo ir Stasio Valentino, Onos Navikienės, jos vyro Antano bei Klemenso Kaušinio dėka Raja ir Isakas Judelevičiai išliko gyvi.