žydų gelbėtojai
Tverjonaitė-Jurgilienė Bronė
BRONĖ JURGILIENĖ (Tverjonaitė)
ROZALIJA ŠVALKŪNIENĖ (Tverjonaitė)
Rozalija Tverjonaitė (vėliau Švalkūnienė) su dukterėčia Brone Tverjonaite (vėliau Jurgiliene) gyveno Skaudvilės miesto pakraštyje. Prieškaryje apie 12 metų Rozalija dirbo Skaudvilės žydų Bekerių namuose – atlikdavo namų ūkio darbus, padėjo šeimininkams parduotuvėje. Kartais jai talkininkaudavo ir jos dukterėčia Bronė. Praėjus keliems mėnesiams po Skaudvilės žydų sunaikinimo, Rozalija Tverjonaitė sužinojo, kad Skaudvilės kalėjime uždarytas jos gerai pažįstamų Bekerių giminaitis Nachumas Levy. Rozaliją Skaudvilėje visi gerai pažinojo kaip prieškaryje ilgai dirbusią pas žydus, todėl ji pati bijojo eiti į kalėjimą ir pasiuntė ten Bronę. Bronei pavyko pamatyti Nachumą, jis pasakė, kad vokiečiai sušaudė visą jo šeimą, tačiau jam pavyko pabėgti, jis slapstėsi gretimame kaime, kol kažkas jį išdavė. Nachumas klausė: Bėgti ar ne, kas priglaus? Bronė sugrįžusi papasakojo tai Rozalijai, kuri pasakė: tegu bėga, ir ateina pas mus. Nachumui pavyko pabėgti iš kalėjimo, Ančios upelio pakraščiais jis pasiekė Rozalijos namus, ir abiejų moterų globojamas išbuvo pas jas apie tris metus iki išlaisvinimo.
Iš Bronės Jurgilienės prisiminimų: Teta eidavo uždarbiauti pas ūkininkus, o aš, Bronė, būdavau su Nochiu per dienas. Jis būdavo paslėptas už pečiaus. Ir buvo ten visą laiką neišeidamas. Išmokiau jį megzti skareles, megztukus. Laikui bėgant, mes jį pradėjom vadinti lietuvišku vardu „Antanėlis“. Ir dabar, kai parašo laišką, visada pasirašo „Antanėlis“.
Rozalija Tverjonaitė ir jos dukterėčia Bronė nuoširdžiai rūpinosi Nachumu Levy. Saugumo sumetimais Nachumui kartais tekdavo išeiti iš Rozalijos namų ir slapstytis kitur, tačiau po kurio laiko jis vėl sugrįždavo. Rozalijos Tverjonaitės namuose jis sulaukė 1944-ųjų spalio, kuomet šis regionas buvo išvaduotas nuo vokiečių. Po karo Nachumas Levy emigravo į Izraelį, jam prašant 1998 metais Rozalija Tverjonaitė ir Bronė Jurgilienė pripažintos Pasaulio Tautų Teisuolėmis.
ROZALIJA ŠVALKŪNIENĖ (Tverjonaitė)
Rozalija Tverjonaitė (vėliau Švalkūnienė) su dukterėčia Brone Tverjonaite (vėliau Jurgiliene) gyveno Skaudvilės miesto pakraštyje. Prieškaryje apie 12 metų Rozalija dirbo Skaudvilės žydų Bekerių namuose – atlikdavo namų ūkio darbus, padėjo šeimininkams parduotuvėje. Kartais jai talkininkaudavo ir jos dukterėčia Bronė. Praėjus keliems mėnesiams po Skaudvilės žydų sunaikinimo, Rozalija Tverjonaitė sužinojo, kad Skaudvilės kalėjime uždarytas jos gerai pažįstamų Bekerių giminaitis Nachumas Levy. Rozaliją Skaudvilėje visi gerai pažinojo kaip prieškaryje ilgai dirbusią pas žydus, todėl ji pati bijojo eiti į kalėjimą ir pasiuntė ten Bronę. Bronei pavyko pamatyti Nachumą, jis pasakė, kad vokiečiai sušaudė visą jo šeimą, tačiau jam pavyko pabėgti, jis slapstėsi gretimame kaime, kol kažkas jį išdavė. Nachumas klausė: Bėgti ar ne, kas priglaus? Bronė sugrįžusi papasakojo tai Rozalijai, kuri pasakė: tegu bėga, ir ateina pas mus. Nachumui pavyko pabėgti iš kalėjimo, Ančios upelio pakraščiais jis pasiekė Rozalijos namus, ir abiejų moterų globojamas išbuvo pas jas apie tris metus iki išlaisvinimo.
Iš Bronės Jurgilienės prisiminimų: Teta eidavo uždarbiauti pas ūkininkus, o aš, Bronė, būdavau su Nochiu per dienas. Jis būdavo paslėptas už pečiaus. Ir buvo ten visą laiką neišeidamas. Išmokiau jį megzti skareles, megztukus. Laikui bėgant, mes jį pradėjom vadinti lietuvišku vardu „Antanėlis“. Ir dabar, kai parašo laišką, visada pasirašo „Antanėlis“.
Rozalija Tverjonaitė ir jos dukterėčia Bronė nuoširdžiai rūpinosi Nachumu Levy. Saugumo sumetimais Nachumui kartais tekdavo išeiti iš Rozalijos namų ir slapstytis kitur, tačiau po kurio laiko jis vėl sugrįždavo. Rozalijos Tverjonaitės namuose jis sulaukė 1944-ųjų spalio, kuomet šis regionas buvo išvaduotas nuo vokiečių. Po karo Nachumas Levy emigravo į Izraelį, jam prašant 1998 metais Rozalija Tverjonaitė ir Bronė Jurgilienė pripažintos Pasaulio Tautų Teisuolėmis.