žydų gelbėtojai
Talkevičiūtė Helena
Helena Talkevičiūtė
Aba Goniondskis (g. 1896 m.) su žmona Rivka (g.1896) ir vaikais Mira (g. 1924 m.) ir Benjaminu (g. 1929 m.) prieškariu gyveno Kaune.
Aba Goniondskis 1919 metų vasario 26 dieną įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Tarnaudamas kariuomenėje nuo 1921 metų kartu lankė Juridinio skyriaus aukštuosius kursus. 1925 metais baigė Lietuvos universiteto Teisės fakultetą, dirbo advokatu įvairiose įstaigose Kaune. Buvo žymus žydų bendruomenės veikėjas, ilgametis „Makabi“ sąjungos pirmininkas, Žydų karių sąjungos Centro valdybos narys, apdovanotas Savanorių ir Lietuvos nepriklausomybės medaliais.
Kai 1940 metų birželio 15 d. Sovietų Sąjunga aneksavo Lietuvą, baimindamasis represijų Aba Goniondskis su savo šeima persikėlė į Vilnių ir dirbo mokytoju suaugusiųjų mokykloje. Vokiečiams okupavus Vilnių, Abos Goniondskio šeima buvo priversta persikelti į getą. Viename iš jų buto kambarių liko gyventi ilgametė Goniondskių namų šeimininkė Helena Talkevičiūtė. Kitus buto kambarius užėmė nacių karininkai. Helenai karo metais buvo apie šešiasdešimt, ir apie 18 metų ji išdirbo Goniondskių šeimoje. Helena tapo gyvybiniu Goniondskių šeimos ryšiu su išoriniu pasauliu ir pagrindiniu šaltiniu. Jų prašymu ji pardavinėjo jų daiktus ir atnešdavo jiems į getą pinigų ir maisto. Kartą Abą Goniondskį paėmė į priverstinius darbus, ir jis daugiau nebegrįžo. Tiksli jo žūties data ir vieta nežinoma.
Goniondskių dukra Mira su padirbtais dokumentais kuriam laikui buvo išsiųsta į Kauną, bet paskui grįžo į Vilniaus getą, prisidėjo prie partizanų ir žuvo.
Rivka Goniondskienė ir jos sūnus Benjaminas Helenos Talkevičiūtės dėka išliko gyvi. Helena labai mylėjo Benjaminą, rūpinosi juo nuo vaikystės. Karo metais kelis kartus saugumo sumetimais keitė slapstymo vietas, kai nebūdavo kitos išeities, parsivesdavo Benjaminą į savo kambarėlį, nors gretimais gyveno nacių karininkai.
1945 metais Rivka Goniondskienė su Benjaminu emigravo iš Lietuvos ir pasiekė Izraelį. Ryšys su Helena nutrūko, nes bijodami pakenkti, jie nerašė jai laiškų.
Rivka Goniondskienė mirė Izraelyje 1968 metais.
Benjaminas Goniondskis (Gonenas) niekada nepamiršo savo mylimos auklės ir gelbėtojos Helenos Talkevičiūtės. Jo prašymu 2012 metais Helena Talkevičiūtė pripažinta Pasaulio Tautų Teisuole, jos vardas įrašytas pasaulio Tautų Teisuolių sode Jad Vašem Jeruzalėje.
.
Aba Goniondskis (g. 1896 m.) su žmona Rivka (g.1896) ir vaikais Mira (g. 1924 m.) ir Benjaminu (g. 1929 m.) prieškariu gyveno Kaune.
Aba Goniondskis 1919 metų vasario 26 dieną įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Tarnaudamas kariuomenėje nuo 1921 metų kartu lankė Juridinio skyriaus aukštuosius kursus. 1925 metais baigė Lietuvos universiteto Teisės fakultetą, dirbo advokatu įvairiose įstaigose Kaune. Buvo žymus žydų bendruomenės veikėjas, ilgametis „Makabi“ sąjungos pirmininkas, Žydų karių sąjungos Centro valdybos narys, apdovanotas Savanorių ir Lietuvos nepriklausomybės medaliais.
Kai 1940 metų birželio 15 d. Sovietų Sąjunga aneksavo Lietuvą, baimindamasis represijų Aba Goniondskis su savo šeima persikėlė į Vilnių ir dirbo mokytoju suaugusiųjų mokykloje. Vokiečiams okupavus Vilnių, Abos Goniondskio šeima buvo priversta persikelti į getą. Viename iš jų buto kambarių liko gyventi ilgametė Goniondskių namų šeimininkė Helena Talkevičiūtė. Kitus buto kambarius užėmė nacių karininkai. Helenai karo metais buvo apie šešiasdešimt, ir apie 18 metų ji išdirbo Goniondskių šeimoje. Helena tapo gyvybiniu Goniondskių šeimos ryšiu su išoriniu pasauliu ir pagrindiniu šaltiniu. Jų prašymu ji pardavinėjo jų daiktus ir atnešdavo jiems į getą pinigų ir maisto. Kartą Abą Goniondskį paėmė į priverstinius darbus, ir jis daugiau nebegrįžo. Tiksli jo žūties data ir vieta nežinoma.
Goniondskių dukra Mira su padirbtais dokumentais kuriam laikui buvo išsiųsta į Kauną, bet paskui grįžo į Vilniaus getą, prisidėjo prie partizanų ir žuvo.
Rivka Goniondskienė ir jos sūnus Benjaminas Helenos Talkevičiūtės dėka išliko gyvi. Helena labai mylėjo Benjaminą, rūpinosi juo nuo vaikystės. Karo metais kelis kartus saugumo sumetimais keitė slapstymo vietas, kai nebūdavo kitos išeities, parsivesdavo Benjaminą į savo kambarėlį, nors gretimais gyveno nacių karininkai.
1945 metais Rivka Goniondskienė su Benjaminu emigravo iš Lietuvos ir pasiekė Izraelį. Ryšys su Helena nutrūko, nes bijodami pakenkti, jie nerašė jai laiškų.
Rivka Goniondskienė mirė Izraelyje 1968 metais.
Benjaminas Goniondskis (Gonenas) niekada nepamiršo savo mylimos auklės ir gelbėtojos Helenos Talkevičiūtės. Jo prašymu 2012 metais Helena Talkevičiūtė pripažinta Pasaulio Tautų Teisuole, jos vardas įrašytas pasaulio Tautų Teisuolių sode Jad Vašem Jeruzalėje.
.