žydų gelbėtojai
Šiupienis Pranas
ONA ŠIUPIENIENĖ
PRANAS ŠIUPIENIS
VYTAUTAS JUOZAS ŠIUPIENIS
STEFA ŠUPENIENĖ
ANTANAS ŠUPENIS
Pranas ir Ona Šiupieniai su sūnumis Vytautu, Juozu ir Jonu gyveno Černiukiškės kaime, netoli Simno. Karo metais ši šeima ir netoli gyvenęs Prano brolis Antanas Šupenis su žmona Stefa gelbėjo Simno žydus. Prieškariu Simne gyveno apie 150 žydų šeimų, tarp jų ir Vainšteinų (Weinstein) šeima: Mejeris Vainšteinas su žmona Ruhama ir keturi jų sūnūs Jehuda, Josifas, Benjaminas ir Abelis (vėliau Aba Gefenas). Jau pirmomis nacių okupacijos dienomis Simne, kaip ir visoje Lietuvoje, prasidėjo bendrapiliečių žydų genocidas. 1941 m. rugpjūčio viduryje naciai ir vietiniai jų pagalbininkai atrinko apie 100 jaunesnių, fiziškai stiprių Simno žydų vyrų ir išvežė juos į Alytų. Į šią grupę pateko ir Mejeris Vainšteinas su sūnumi Benjaminu. Juos sušaudė miške netoli Alytaus kalėjimo. Simne liko tik seni žydai ir žydės su vaikais. Rugsėjo 12 dieną visiems likusiems žydams buvo įsakyta susirinkti į barakus, kuriuos buvo pastatę dar rusų kareiviai. Suimtieji tikėjosi, kad juos išveš į kitą miestą darbams. Tačiau vakarop visus nuvarė į Pošnelės mišką. Tą dieną mirties būrys sušaudė 414 žydų: 68 senus vyrus, 197 moteris ir 149 vaikus. Tarp jų ir Abelio su Josifu Vainšteinų motiną Ruhamą ir brolį Jehudą.
Abeliui ir Josifui Vainšteinams padėjo išsigelbėti Simno ir aplinkinių kaimų gyventojai. Brolius Vainšteinus, kuriuos visi vadino Maksiukais, globojo keliolika valstiečių šeimų, tarp jų – Prano ir Onos Šiupienių, taip pat kaimynystėje gyvenusių Antano ir Stefos Šupenių šeimos. Aba Gefenas (Abelis Vainšteinas) savo knygose „Defying the Holocaust: a diplomat report“ ir „Israel at Crossroads“ (Gefen Publishing House, Jerusalem, 2001) aprašo Simno ir apylinkių gyventojų pagalbą jam ir jo broliui Josifui. Abeliui ir Josifui dažnai tekdavo keisti slapstymosi vietas. Ir besislapstantiesiems, ir jų gelbėtojams nuolat grėsė pavojus. Ona ir Pranas Šiupieniai padėjo išsigelbėti ne tik broliams Vainšteinams, jie gelbėjo ir Gitą Zelivianskaitę. Iš Abos Gefeno 1993 m. rugpjūčio 18 d. laiško Prano ir Onos Šiupienių sūnui Vytautui Juozui Šiupieniui: „1944 m. sausio mėnesį tavo tėvai paslėpė savo namuose žydę iš Simno Gitą Zelivianskaitę. Ji išbuvo Tavo tėvų namuose ištisą mėnesį, jai buvo suteiktos geriausios sąlygos puikiausiame kambaryje. Tavo tėvai parodė didelę meilę ir ja rūpinosi. Vieną dieną į kaimą atvyko policija gaudyti samanės gamintojų. Gita pro langą matė, kad prie namo artėja policininkas, ir pradėjo bėgti. Vienas policininkas ją pastebėjo, vijosi, sugavo, nuvežė į Alytų ir ten nužudė. Tavo tėvas irgi buvo suimtas, mėnesį kalėjo kalėjime, jį žiauriai kankino. Prisimenu Tavo tėvus su giliausiais meilės jausmais.“
Šiandien Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti Ona ir Pranas Šiupieniai, šių dienų sulaukęs jų sūnus Vytautas Juozas Šiupienis bei Antanas ir Stefa Šupeniai, nacių okupacijos metais suteikę gyvybiškai svarbią pagalbą Abeliui ir Josifui Vainšteinams.
PRANAS ŠIUPIENIS
VYTAUTAS JUOZAS ŠIUPIENIS
STEFA ŠUPENIENĖ
ANTANAS ŠUPENIS
Pranas ir Ona Šiupieniai su sūnumis Vytautu, Juozu ir Jonu gyveno Černiukiškės kaime, netoli Simno. Karo metais ši šeima ir netoli gyvenęs Prano brolis Antanas Šupenis su žmona Stefa gelbėjo Simno žydus. Prieškariu Simne gyveno apie 150 žydų šeimų, tarp jų ir Vainšteinų (Weinstein) šeima: Mejeris Vainšteinas su žmona Ruhama ir keturi jų sūnūs Jehuda, Josifas, Benjaminas ir Abelis (vėliau Aba Gefenas). Jau pirmomis nacių okupacijos dienomis Simne, kaip ir visoje Lietuvoje, prasidėjo bendrapiliečių žydų genocidas. 1941 m. rugpjūčio viduryje naciai ir vietiniai jų pagalbininkai atrinko apie 100 jaunesnių, fiziškai stiprių Simno žydų vyrų ir išvežė juos į Alytų. Į šią grupę pateko ir Mejeris Vainšteinas su sūnumi Benjaminu. Juos sušaudė miške netoli Alytaus kalėjimo. Simne liko tik seni žydai ir žydės su vaikais. Rugsėjo 12 dieną visiems likusiems žydams buvo įsakyta susirinkti į barakus, kuriuos buvo pastatę dar rusų kareiviai. Suimtieji tikėjosi, kad juos išveš į kitą miestą darbams. Tačiau vakarop visus nuvarė į Pošnelės mišką. Tą dieną mirties būrys sušaudė 414 žydų: 68 senus vyrus, 197 moteris ir 149 vaikus. Tarp jų ir Abelio su Josifu Vainšteinų motiną Ruhamą ir brolį Jehudą.
Abeliui ir Josifui Vainšteinams padėjo išsigelbėti Simno ir aplinkinių kaimų gyventojai. Brolius Vainšteinus, kuriuos visi vadino Maksiukais, globojo keliolika valstiečių šeimų, tarp jų – Prano ir Onos Šiupienių, taip pat kaimynystėje gyvenusių Antano ir Stefos Šupenių šeimos. Aba Gefenas (Abelis Vainšteinas) savo knygose „Defying the Holocaust: a diplomat report“ ir „Israel at Crossroads“ (Gefen Publishing House, Jerusalem, 2001) aprašo Simno ir apylinkių gyventojų pagalbą jam ir jo broliui Josifui. Abeliui ir Josifui dažnai tekdavo keisti slapstymosi vietas. Ir besislapstantiesiems, ir jų gelbėtojams nuolat grėsė pavojus. Ona ir Pranas Šiupieniai padėjo išsigelbėti ne tik broliams Vainšteinams, jie gelbėjo ir Gitą Zelivianskaitę. Iš Abos Gefeno 1993 m. rugpjūčio 18 d. laiško Prano ir Onos Šiupienių sūnui Vytautui Juozui Šiupieniui: „1944 m. sausio mėnesį tavo tėvai paslėpė savo namuose žydę iš Simno Gitą Zelivianskaitę. Ji išbuvo Tavo tėvų namuose ištisą mėnesį, jai buvo suteiktos geriausios sąlygos puikiausiame kambaryje. Tavo tėvai parodė didelę meilę ir ja rūpinosi. Vieną dieną į kaimą atvyko policija gaudyti samanės gamintojų. Gita pro langą matė, kad prie namo artėja policininkas, ir pradėjo bėgti. Vienas policininkas ją pastebėjo, vijosi, sugavo, nuvežė į Alytų ir ten nužudė. Tavo tėvas irgi buvo suimtas, mėnesį kalėjo kalėjime, jį žiauriai kankino. Prisimenu Tavo tėvus su giliausiais meilės jausmais.“
Šiandien Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti Ona ir Pranas Šiupieniai, šių dienų sulaukęs jų sūnus Vytautas Juozas Šiupienis bei Antanas ir Stefa Šupeniai, nacių okupacijos metais suteikę gyvybiškai svarbią pagalbą Abeliui ir Josifui Vainšteinams.