Tanios Strental (Salės Wachsman) liudijimas
/.../ jos tikslas buvo apsaugoti ne individus, bet visą tautą ir jos kultūrą. Todėl ji įkūrė „Žydų gelbėjimo komitetą“ (kurį sudarė trys moterys). Jo tikslas – ieškoti kontaktų žydams paslėpti, dokumentų klastojimas, lėšų rinkimas ir prijaučiančių, kurie bijojo įsivelti į aktyvų gelbėjimą, bet buvo pasiruošę paaukoti /.../ Ji buvo viena pirmųjų, atėjusių į getą, o ir po to ateidavo prie geto vartų beveik kasdien. Ji atlikdavo įvairias misijas šimtams žydų, kurie buvo jai visiškai svetimi. Ji buvo keikiama ir įžeidinėjama įvairiomis progomis nežydų, kai reikalaudavo grąžinti žydų turtą, kuris jiems buvo patikėtas.
Ji valgė tiktai bulves, kopūstus iš savo maisto kortelės, o visa kita – duoną, marmeladą, truputėlį margarino ir sūrio ji siuntė vaikams gete ir našlaičiams.
Ji norėjo išsaugoti tautos kultūrą, tad slėpė knygas ir rankraščius savo bute. Ji paėmė poeto Suckeverio darbus, kad juos išgelbėtų...
Ji gerbė ir žavėjosi žydais, įrodžiusiais, kad jie sugeba išlikti gyvi, nepaisant siaubingų sąlygų. Ji pasakojo man šypsodamasi, kad žydai, kurie slėpėsi įvairiose apleistose miesto vietose, atnešdavo jai savo purvinus utėlėtus drabužius, o ji juos plaudavo ir lygindavo, kad žydai geriau jaustųsi.
Ji priglaudė mane savo kambaryje ir rūpinosi manimi kaip mama tuo metu, kai getas buvo apsuptas žmogžudžių gaujos. Likus keletui dienų iki geto likvidavimo, Šimaitė paėmė iš jo dešimties metų mergaitę ir parūpino dokumentus, prisiekinėdama, kad tai jos dukterėčia. Gudrybė vis dėlto buvo išaiškinta, ji buvo suimta ir pasmerkta mirčiai. Profesoriai sumokėjo milžinišką išpirką gestapui ir mirties nuosprendis buvo pakeistas į įkalinimą koncentracijos stovykloje. Vokiečiai kankino ją, norėdami priversti atskleisti žydų slėptuves, vardus.
„Aš meldžiausi, pasakojo ji man, kad nešnekėčiau per kankinimus. Aš nesu tikinti, bet tuo momentu aš meldžiausi iš visos širdies.“
Ji neatskleidė nieko.
Iš O. Šimaitės gelbėtosios Tanios (Salės) Sterntal (Wachsman) teikiamo liudijimo 1965 m. („Rescue attempts during the Holocaust“, Jerusalem, 1997) (Rimantas Stankevičius „Gyvenusi tautos himno dvasia“)
