žydų gelbėtojai
Balčiūnas Adomas
Anelė BALČIŪNIENĖ
Adomas BALČIŪNAS
Bronė BALČIŪNAITĖ-KUPRIENĖ
Adomas ir Anelė Balčiūnai buvo valstiečiai, turėjo šešius vaikus, visi gyveno Šilinių kaime, netoli Jiezno, Alytaus rajone. 1943 metų gruodį, Fruma ir Šlioma Eliezeris Vladislavovskiai, pabėgo iš Kauno geto ir paprašė Balčiūnų šeimos prieglobsčio savo mažajai dukrelei Rajai, kuri buvo gimusi gete 1941 m. rugpjūtį. Adomas ir Anelė Balčiūnai, tikintys žmonės, sutiko priimti mergaitę, nepaisant jų šeimai gresiančio pavojaus. Mergaitės žydiškas vardas buvo pakeistas į lietuvišką – Aldutė, ir taip ji liko Balčiūnų šeimoje. Vladislavovskiai su dar su keliais žydais vasarą dienomis slapstėsi netoliese esančiame miške. Jie maitinosi miško uogomis, iš vietinių gyventojų gaudavo maisto, dažnai nakvodavo pas Balčiūnus kluone. Prieš išvadavimą, keturi žydai vyrai, tarp kurių buvo ir Šlioma Eliezeris Vladislavovskis ir viena moteris, slapstėsi pirtyje Dukurnonių kaime, tačiau juos kažkas išdavė, iškvietė policiją iš Jiezno, tris žydus vyrus ir moterį nužudė, o Rajos tėvelį suėmė, žiauriai kankino, kad išduotų savo žmoną ir dukrą, tačiau jis nieko neišdavė ir jį nužudė.
Po išvadavimo, 1944 m. rugpjūčio mėnesį, Fruma Vladislavovskienė (vėliau Šochat) atėjo pas Balčiūnus atsiimti savo dukters Aldutės, kuri liko sveika ir gyva. Balčiūnų šeima atsisakė priimti bet kokį atlygį už savo žygdarbį. Po karo Fruma ir Raja (vėliau Rachelė Davidor) emigravo į Izraelį, tačiau palaikė ryšius su savo gelbėtojais.
Adomas BALČIŪNAS
Bronė BALČIŪNAITĖ-KUPRIENĖ
Adomas ir Anelė Balčiūnai buvo valstiečiai, turėjo šešius vaikus, visi gyveno Šilinių kaime, netoli Jiezno, Alytaus rajone. 1943 metų gruodį, Fruma ir Šlioma Eliezeris Vladislavovskiai, pabėgo iš Kauno geto ir paprašė Balčiūnų šeimos prieglobsčio savo mažajai dukrelei Rajai, kuri buvo gimusi gete 1941 m. rugpjūtį. Adomas ir Anelė Balčiūnai, tikintys žmonės, sutiko priimti mergaitę, nepaisant jų šeimai gresiančio pavojaus. Mergaitės žydiškas vardas buvo pakeistas į lietuvišką – Aldutė, ir taip ji liko Balčiūnų šeimoje. Vladislavovskiai su dar su keliais žydais vasarą dienomis slapstėsi netoliese esančiame miške. Jie maitinosi miško uogomis, iš vietinių gyventojų gaudavo maisto, dažnai nakvodavo pas Balčiūnus kluone. Prieš išvadavimą, keturi žydai vyrai, tarp kurių buvo ir Šlioma Eliezeris Vladislavovskis ir viena moteris, slapstėsi pirtyje Dukurnonių kaime, tačiau juos kažkas išdavė, iškvietė policiją iš Jiezno, tris žydus vyrus ir moterį nužudė, o Rajos tėvelį suėmė, žiauriai kankino, kad išduotų savo žmoną ir dukrą, tačiau jis nieko neišdavė ir jį nužudė.
Po išvadavimo, 1944 m. rugpjūčio mėnesį, Fruma Vladislavovskienė (vėliau Šochat) atėjo pas Balčiūnus atsiimti savo dukters Aldutės, kuri liko sveika ir gyva. Balčiūnų šeima atsisakė priimti bet kokį atlygį už savo žygdarbį. Po karo Fruma ir Raja (vėliau Rachelė Davidor) emigravo į Izraelį, tačiau palaikė ryšius su savo gelbėtojais.
raktažodžiai: Gelbėtojai Balčiūnas; Raja Vladislavovskytė (Rachel Davidior); Fruma Vladislavovskienė (Šochat)