žydų gelbėtojai

Marcijona ŠAULIENĖ (1905–1987) Napoleonas ŠAULYS (1904–1991) Zofija ŠIAULIENĖ (1914–1997) Julijonas ŠIAULYS (1898–1970) Domicėlė ŠAULIENĖ (1899–1979) Pranciškus ŠAULYS (1898–1983) Iš Jehošua Šochoto ir Jakovo Gurvičiaus liudijimo: Mudu – Jehošua Šochotas ir Jakovas Gurvičius – praėjome gana panašų gelbėjimosi nuo mirties kelią. Abu buvome įkalinti Rainių ir Gerulių stovyklose ir Telšių gete, abu nuo 1941 metų gruodžio pabaigos iki pat išsilaisvinimo 1944-ųjų spalį pabuvojome keliose dešimtyse kaimų, daugelyje valstiečių šeimų, kurios mus slėpė, maitino, davė pastogę, šildė. Ypač norime paminėti tris kaimus – Kalnėnų, Vygantiškių ir Buožėnų, kurie yra greta vienas kito į šiaurę, apie 4–5 km nuo Telšių. Dauguma šių kaimų gyventojų savo ūkiuose slėpė žydus arba padėdavo pabėgusiems ir ieškantiems vietos slapstytis žydams. Kiekvienas šių kaimų valstietis atidarydavo savo namų duris pasibeldusiems į jas persekiojamiesiems. Jakovas Gurvičius: Kalnėnų kaime gyveno trys pusbroliai Šauliai: Pranciškus, Julijonas ir Napoleonas. Kiekvienas turėjo savo ūkį, kuriuose 1941–1944 metais slapstė žydus. Man žinoma, kad pas juos slapstėsi Abramas Desiatnikas (Adomas), Reizl Šochotienė ir jos jauniausias sūnus Šochotas Jehošua (Stasys). Aš 1943 metais slapsčiausi Kalnėnų ir Vygantiškių (gretimas su Kalnėnais) kaimuose. Aš pats negyvenau pas brolius Šaulius, bet dažnai pas juos lankydavausi ir susitikdavau su Adomu Desiatniku.  Adomas buvo geras mano vaikystės draugas, pažinojau jį iš  Rainių, Gerulių stovyklų bei Telšių geto laikų. Kai užeidavau pas kurį nors iš pusbrolių Šaulių, visi mane svetingai priimdavo, palaikydavo materialiai ir moraliai. Ir apskritai Kalnėnų, Vygantiškių, Buožėnų kaimuose, kuriuose aš buvau 1943 metais, jaučiausi labai gerai. Nors daugelis kaimiečių žinojo, kad esu besislapstantis žydas, niekas manęs neišdavė. Visi stengėsi mums kuo galėdami padėti. Iš Jehošua Šochoto 2004 metų rugpjūčio 11 dienos laiško muziejui: 1942 metų žiema buvo labai šalta, labai daug buvo sniego. Kalnėnai, kaip ir to kaimo pavadinimas rodo, yra labai kalnuotas kaimas. Net ir nelabai jauni žmonės ten slidinėdavo, važiuodavo slidėmis vieni pas kitus. Ir aš su didžiausiu malonumu leisdavausi nuo kalnų kartu su kitais kaimo vaikais, visai jų nesišalindavau, visai nesupratau, kad man geriau svetimų žmonių šalintis.

Po Telšių geto likvidavimo 1941-ųjų gruodį Jehošua Šochotas kartu su broliu Chaimu ir motina Reizl slapstėsi Kalnėnų gyventojo Butvydo ūkyje. Vėliau Jehošua perėjo pas kitus šio kaimo gyventojus – kurį laiką gyveno Napoleono ir Julijono Šaulių šeimose. Kai Jehošua motina Reizl Šochotienė pabėgo nuo baltaraiščio, kuris atvažiavo į Butvydo ūkį jos suimti, ją priglaudė Napoleono Šaulio šeima – sušildė, pamaitino, pakeitė šlapius drabužius, davė avalynę, nes savo klumpes ji bėgdama buvo pametusi pusnyne.