žydų gelbėtojai
Šaterienė Ida
Žymaus pogrindžio veikėjo Ratnerio dukterimi Tamara Ratneryte irgi buvo pasirūpinta:
...Tamsa gaubia Vilijampolę. Jos priedangoje šį vakarą reikia išnešti iš geto trejų metų Tamarą Ratnerytę. Pogrindininke Ida Šaterienė laukia, kol mergytė užmigs. Tuomet ją įdės į lagaminą, kurį laiko paruoštą mergaitės tėvas /.../. Bet miegas vis neateina. O juk viskas paruošta. Nustatyta, kokie sargybiniai šiandien patruliuoja prie tvoros. Čia jau budi „landžiojimo pro tvorą specialistas“ Peisachas Šateris. O svarbiausia – gydytojas Baublys žino, kad šiąnakt bus „pamestinukas“, ir pas jį budi ir laukia patikimi žmonės. Bet mergaitė taip ir neužmigo. Jos kūkčiojimą galėtų išgirsti sargybiniai. Tenka kitą vakarą viską pakartoti iš naujo. Tačiau šį kartą medicinos seselė Šeina Berelovičienė įšvirkščia jai liuminalio. Gavęs vaistų, vaikas pagaliau užmerkia akis ir ramiai alsuoja. Dabar galima tikėtis, kad pačiu atsakingiausiu momentu iš lagamino nepasigirs garsai, kurie gali kainuoti vaiko gyvybę... Pasprukti iš geto šį kartą pavyksta palyginti greit. Ir štai išimta iš lagamino mieganti mergaitė jau guli prie „Lopšelio“ durų. Šaterienė paspaudžia skambučio mygtuką, o pati pasislepia. Praeina minutė, kita. Kiekviena atrodo jai kaip amžinybė. Tačiau durys neatsidaro. Po kurio laiko mygtukas paspaudžiamas antrą kartą, bet vėl tyla. O lauke šalta, vėjuota rudens naktis.
Kaipgi palikti vaikutį likimo valiai? Staiga pasigirsta bildesys. Atvažiuoja mašina, pilna uniformuotų gestapininkų. Sustos ar nesustos? Mašina praūžia pro šalį, ir vėl sunki tyla ir įtemptas laukimas. Pagaliau durys prasiveria, ir moteris baltu chalatu pasiima vaiką... Tik vėliau teko sužinoti delsimo priežastį. Gydytojo Baublio kabinete sėdėjo nelauktas lankytojas, kuris neturėjo nieko įtarti. Net ne visais savo bendradarbiais gydytojas galėjo pasitikėti. Kai kurių teko saugotis. Bet didžiulę paramą jis nuolat gavo iš seselių Elenos Uborevičienės ir Pranciškos Vitonytės, kurioms buvo patikėtos visos „paslaptys“. Nepaisydamos mirtino pavojaus, jos daug padėjo, gelbėjant geto vaikų gyvybes.
Iš IV knygos Gyvybę ir duoną nešančios rankos
Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus
...Tamsa gaubia Vilijampolę. Jos priedangoje šį vakarą reikia išnešti iš geto trejų metų Tamarą Ratnerytę. Pogrindininke Ida Šaterienė laukia, kol mergytė užmigs. Tuomet ją įdės į lagaminą, kurį laiko paruoštą mergaitės tėvas /.../. Bet miegas vis neateina. O juk viskas paruošta. Nustatyta, kokie sargybiniai šiandien patruliuoja prie tvoros. Čia jau budi „landžiojimo pro tvorą specialistas“ Peisachas Šateris. O svarbiausia – gydytojas Baublys žino, kad šiąnakt bus „pamestinukas“, ir pas jį budi ir laukia patikimi žmonės. Bet mergaitė taip ir neužmigo. Jos kūkčiojimą galėtų išgirsti sargybiniai. Tenka kitą vakarą viską pakartoti iš naujo. Tačiau šį kartą medicinos seselė Šeina Berelovičienė įšvirkščia jai liuminalio. Gavęs vaistų, vaikas pagaliau užmerkia akis ir ramiai alsuoja. Dabar galima tikėtis, kad pačiu atsakingiausiu momentu iš lagamino nepasigirs garsai, kurie gali kainuoti vaiko gyvybę... Pasprukti iš geto šį kartą pavyksta palyginti greit. Ir štai išimta iš lagamino mieganti mergaitė jau guli prie „Lopšelio“ durų. Šaterienė paspaudžia skambučio mygtuką, o pati pasislepia. Praeina minutė, kita. Kiekviena atrodo jai kaip amžinybė. Tačiau durys neatsidaro. Po kurio laiko mygtukas paspaudžiamas antrą kartą, bet vėl tyla. O lauke šalta, vėjuota rudens naktis.
Kaipgi palikti vaikutį likimo valiai? Staiga pasigirsta bildesys. Atvažiuoja mašina, pilna uniformuotų gestapininkų. Sustos ar nesustos? Mašina praūžia pro šalį, ir vėl sunki tyla ir įtemptas laukimas. Pagaliau durys prasiveria, ir moteris baltu chalatu pasiima vaiką... Tik vėliau teko sužinoti delsimo priežastį. Gydytojo Baublio kabinete sėdėjo nelauktas lankytojas, kuris neturėjo nieko įtarti. Net ne visais savo bendradarbiais gydytojas galėjo pasitikėti. Kai kurių teko saugotis. Bet didžiulę paramą jis nuolat gavo iš seselių Elenos Uborevičienės ir Pranciškos Vitonytės, kurioms buvo patikėtos visos „paslaptys“. Nepaisydamos mirtino pavojaus, jos daug padėjo, gelbėjant geto vaikų gyvybes.
Iš IV knygos Gyvybę ir duoną nešančios rankos
Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus