žydų gelbėtojai

Bakšys Feliksas

Feliksas Bakšys karo metu gyveno Dieveniškių kaime. Kartą atvažiavęs į Vilnių, netikėtai gatvėje susidūrė su žydų moterų koloną, kurioje buvo pažįstama iš gimtojo Daugų miestelio Irina Basickaitė. Jam pasisekė pasikalbėti su Irina. Vėliau kiekvieną kartą atvažiavęs į Vilnių, Feliksas Bakšys perdavinėjo Irinai maisto produktus. Taip pat jisai padėjo Irinai išeiti iš geto ir paslėpė ją kaime, netoli Dieveniškių. Tačiau ilgai būti ten buvo pavojinga, todėl Feliksas Bakšys parūpino Irinai suklastotą pasą kitu vardu, bet su įklijuota Irinos nuotrauka. Su šiuo pasu ji galėjo vaikščioti po miestą ir reikalui esant grįžti į getą.
Irinos pažįstamui Fišeliui Feldmanui Feliksas Bakšys perdavė savo pasą ir išvežė jį į Dolino kaimą, Dieveniškių apylinkėje, kur slapstė Jakovlevos pirtyje. Ilgai slapstytis ten buvo pavojinga, todėl Feliksas Bakšys Feldmaną palydėjo atgal į Vilnius getą. Žydai gete pastebėjo, kad Basickaitė ir Feldmanas dažnai susitikinėja su žmogumi už geto ribų. Tarp tų žmonių buvo gydytojas Abelis Gabajus, kuris paprašė Felikso Bakšio pagalbos susisiekiant su savo pažįstamu, kunigu Vladu Mironu. Felikso Bakšio dėka, kunigas parūpino gydytojui prieglobstį. Feliksas Bakšys iš Dieveniškių kaimo persikėlė gyventi į Daugų miestelį, manant, kad taip bus lengviau surasti slapstymo vietas žydams. Feliksas Bakšys už savo veiklą 1943 m. buvo areštuotas ir pasodintas į Daugų kalėjimą. Vėliau buvo perkeltas į Alytaus kalėjimą. Jį išlaisvino Raudonoji Armija.