žydų gelbėtojai
Staševičius Jonas
Kanauninkas Jonas Staševičius karo metais buvo Šaukėnų bažnyčios klebonas. Kaip pasakoja iki šių dienų Šaukėnuose tebegyvenantys kunigo Jono Staševičiaus giminaičiai, kanauninkas Jonas Staševičius gelbėjo ne vieną žmogų, išduodamas jiems suklastotus metrikus, ieškodamas slapstymosi vietų pasmerktiesiems žydams.
Kanauninko J. Staševičiaus vardo įamžinimu rūpinosi išsigelbėjusi per karą Miriama Javnaitė:
Iš Miriamos Javnaitės liudijimo:
Aš – viena iš nedaugelio išgyvenusių žydų, kurie buvome pasmerkti mirti. Uždaryti gete, koncentracijos stovyklose, kalėjimuose, alkani, pažeminti, kalinami ir trypiami, kaip niekingiausi šios žemės gyviai, mes neturėjome teisės net džiaugtis saule, nors niekam ir niekada jos neužstojome. Mes dieną naktį privalėjome dirbti Šiaulių aerodrome, Pavenčių cukraus fabrike, Daugėlių plytinėje, kelių ruože ir t.t. Už tai gaudavome sočiai mušti, o valgyti beveik nieko. Tie šiurpūs vaizdai ir dabar neišnyko iš mūsų atminties....
Savo kančių kelyje aš sutikau daug taurių lietuvių, kurie mane slėpė, aprengė ir maitino, palaikė moraliai, rizikuodami savo ir šeimų gyvybe. Norėčiau, kad jų visų man brangios pavardės būtų įamžintos.
Tarp keliolikos Miriamos Javnaitės minimų žmonių prašoma įamžinti ir Šaukėnų klebono Jono Staševičiaus, negailėjusio jėgų ir sveikatos gelbstint pasmerktuosius, atminimą.
Kanauninko J. Staševičiaus vardo įamžinimu rūpinosi išsigelbėjusi per karą Miriama Javnaitė:
Iš Miriamos Javnaitės liudijimo:
Aš – viena iš nedaugelio išgyvenusių žydų, kurie buvome pasmerkti mirti. Uždaryti gete, koncentracijos stovyklose, kalėjimuose, alkani, pažeminti, kalinami ir trypiami, kaip niekingiausi šios žemės gyviai, mes neturėjome teisės net džiaugtis saule, nors niekam ir niekada jos neužstojome. Mes dieną naktį privalėjome dirbti Šiaulių aerodrome, Pavenčių cukraus fabrike, Daugėlių plytinėje, kelių ruože ir t.t. Už tai gaudavome sočiai mušti, o valgyti beveik nieko. Tie šiurpūs vaizdai ir dabar neišnyko iš mūsų atminties....
Savo kančių kelyje aš sutikau daug taurių lietuvių, kurie mane slėpė, aprengė ir maitino, palaikė moraliai, rizikuodami savo ir šeimų gyvybe. Norėčiau, kad jų visų man brangios pavardės būtų įamžintos.
Tarp keliolikos Miriamos Javnaitės minimų žmonių prašoma įamžinti ir Šaukėnų klebono Jono Staševičiaus, negailėjusio jėgų ir sveikatos gelbstint pasmerktuosius, atminimą.