žydų gelbėtojai
Stanaitytė-Barniškienė Genovaitė
GENOVAITĖ BARNIŠKIENĖ
Jankelis ir Malka Glikai su penkiais vaikais gyveno Kudirkos Naumiestyje. Nacistinės Vokietijos kariuomenės daliniai į miestelį įžengė pirmąją karo dieną – 1941-ųjų birželio 22-ąją. O jau liepos 4-ąją buvo išžudyti miestelio vyrai žydai, tarp jų ir Jankelis Glikas su vyriausiuoju sūnumi Leiba. Padedant miestelio vaistininko Kazimiero Gudėno, pas kurį prieš karą dirbo Pesė Glikaitė, ūkvedžiui Juozui Vaičiūnui, Malkai Glikienei, jos dukterims Pesei ir Minai bei sūnums Izaokui ir Kopeliui pavyko pabėgti prieš galutinį Kudirkos Naumiesčio žydų sunaikinimą 1941-ųjų rugsėjo 15-ąją.
Malkai Glikienei ir jos vaikams per visą okupacijos laikotarpį padėjo ir pavieniai asmenys, ir apie 20 valstiečių šeimų. Pasak išsigelbėjusio ir šių dienų sulaukusio kauniečio gydytojo Izaoko Gliko, jų šeimą gelbėję lietuviai ūkininkai buvo sumanūs ir geros širdies žmonės, mokėjo įrengti slėptuves, maitino ir slėpė juos, rizikuodami savo ir šeimos narių gyvybe. Saugumo sumetimais visi Glikai pagal galimybes dažnai keisdavo slapstymosi vietas, kitus patikimus žmones padėdavo rasti jų gelbėtojai.
Kelias pirmąsias nacių okupacijos dienas Glikai slapstėsi Kazimiero Gudėno ūkyje, iš ten jo ūkvedys Juozas Vaičiūnas pervežė Glikus į Piečiškių kaimą (Žvirgždaičių vlsč.) pas ūkininkus Konstanciją ir Motiejų Stanaičius. Malka Glikienė ir 4 jos vaikai Pesė, Mina, Izaokas ir Kopelis nuo 1941 m. rudens iki 1944 m. pakaitomis ar atskirai nuolat buvo slapstomi Motiejaus ir Konstancijos Stanaičių Piečiškių kaime. Karo metais su tėvais ūkyje gyveno ir prie Glikų gelbėjimo labai aktyviai prisidėjo Stanaičių dukra Genovaitė. Išgelbėtasis Izaokas Glikas prisimena Genovaitę buvus labai geros širdies, visada pasirengusią padėti, sumanią ryšininkę. Genovaitė stebėdavo aplinką, įspėdavo apie planuojamus policijos reidus, jos dėka, gyvendami pas Stanaičius, Glikai išvengė didelių pavojų. Glikus taip pat slapstė Antanina ir Zigmas Jonynai, Agota ir Feliksas Valaičiai ir kitos ūkininkų šeimos. Iš gydytojo Izaoko Gliko prisiminimų: „Šiais laikais žydų tarp Kudirkos Naumiesčio gyventojų nėra. Per Holokaustą iš mūsų miestelio žydų gyva liko tik dalis mūsų šeimos. Mus slapstė, maitino ir rengė apie 20 lietuvių šeimų. Vieniems iš gelbėtojų suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolio vardas, kiti apdovanoti Lietuvos Respublikos apdovanojimu – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Deja, iš Glikų šeimos aš vienintelis sulaukiau šių dienų, tad laikau savo pilietine pareiga pasidalyti praeities prisiminimais, surasti savo gelbėtojus ar jų palikuonius ir jiems padėkoti.“ 2014 metais Motiejus ir Konstancija Stanaičiai apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Išgelbėtojo Izaoko Gliko prašymu per šią ceremoniją apdovanota su tėvais karo metais gyvenusi Genovaitė Barniškienė (Stanaitytė), kurios drąsa ir nuolatinė pagalba Glikų šeimos nariams buvo itin reikšminga.
Jankelis ir Malka Glikai su penkiais vaikais gyveno Kudirkos Naumiestyje. Nacistinės Vokietijos kariuomenės daliniai į miestelį įžengė pirmąją karo dieną – 1941-ųjų birželio 22-ąją. O jau liepos 4-ąją buvo išžudyti miestelio vyrai žydai, tarp jų ir Jankelis Glikas su vyriausiuoju sūnumi Leiba. Padedant miestelio vaistininko Kazimiero Gudėno, pas kurį prieš karą dirbo Pesė Glikaitė, ūkvedžiui Juozui Vaičiūnui, Malkai Glikienei, jos dukterims Pesei ir Minai bei sūnums Izaokui ir Kopeliui pavyko pabėgti prieš galutinį Kudirkos Naumiesčio žydų sunaikinimą 1941-ųjų rugsėjo 15-ąją.
Malkai Glikienei ir jos vaikams per visą okupacijos laikotarpį padėjo ir pavieniai asmenys, ir apie 20 valstiečių šeimų. Pasak išsigelbėjusio ir šių dienų sulaukusio kauniečio gydytojo Izaoko Gliko, jų šeimą gelbėję lietuviai ūkininkai buvo sumanūs ir geros širdies žmonės, mokėjo įrengti slėptuves, maitino ir slėpė juos, rizikuodami savo ir šeimos narių gyvybe. Saugumo sumetimais visi Glikai pagal galimybes dažnai keisdavo slapstymosi vietas, kitus patikimus žmones padėdavo rasti jų gelbėtojai.
Kelias pirmąsias nacių okupacijos dienas Glikai slapstėsi Kazimiero Gudėno ūkyje, iš ten jo ūkvedys Juozas Vaičiūnas pervežė Glikus į Piečiškių kaimą (Žvirgždaičių vlsč.) pas ūkininkus Konstanciją ir Motiejų Stanaičius. Malka Glikienė ir 4 jos vaikai Pesė, Mina, Izaokas ir Kopelis nuo 1941 m. rudens iki 1944 m. pakaitomis ar atskirai nuolat buvo slapstomi Motiejaus ir Konstancijos Stanaičių Piečiškių kaime. Karo metais su tėvais ūkyje gyveno ir prie Glikų gelbėjimo labai aktyviai prisidėjo Stanaičių dukra Genovaitė. Išgelbėtasis Izaokas Glikas prisimena Genovaitę buvus labai geros širdies, visada pasirengusią padėti, sumanią ryšininkę. Genovaitė stebėdavo aplinką, įspėdavo apie planuojamus policijos reidus, jos dėka, gyvendami pas Stanaičius, Glikai išvengė didelių pavojų. Glikus taip pat slapstė Antanina ir Zigmas Jonynai, Agota ir Feliksas Valaičiai ir kitos ūkininkų šeimos. Iš gydytojo Izaoko Gliko prisiminimų: „Šiais laikais žydų tarp Kudirkos Naumiesčio gyventojų nėra. Per Holokaustą iš mūsų miestelio žydų gyva liko tik dalis mūsų šeimos. Mus slapstė, maitino ir rengė apie 20 lietuvių šeimų. Vieniems iš gelbėtojų suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolio vardas, kiti apdovanoti Lietuvos Respublikos apdovanojimu – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Deja, iš Glikų šeimos aš vienintelis sulaukiau šių dienų, tad laikau savo pilietine pareiga pasidalyti praeities prisiminimais, surasti savo gelbėtojus ar jų palikuonius ir jiems padėkoti.“ 2014 metais Motiejus ir Konstancija Stanaičiai apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Išgelbėtojo Izaoko Gliko prašymu per šią ceremoniją apdovanota su tėvais karo metais gyvenusi Genovaitė Barniškienė (Stanaitytė), kurios drąsa ir nuolatinė pagalba Glikų šeimos nariams buvo itin reikšminga.