rescuers of jews

Sondeckaitė-Zokaitienė Aldona

JACKUS SONDECKIS
ROZALIJA SONDECKIENĖ
LAURINAS SONDECKAS
LAURINAS SONDECKAS (sūnus)
VALERIJA KNIUKŠTIENĖ
ALDONA ZOKAITIENĖ
EUGENIJA KAZLAUSKIENĖ
JUOZAS KAZLAUSKAS
VANDA ŠALKAUSKIENĖ
KAZYS ŠALKAUSKIS


Samuelis Petuchauskas – 1921–1940 m. Šiaulių viceburmistras – pirmosiomis karo dienomis buvo sušaudytas Paneriuose. Jo žmona Marija Petuchauskienė ir sūnus Markas dvejus metus kalėjo Vilniaus gete, kasdien stengdamiesi išlikti gyvi ir nenumirti badu. Šį gūdų laikotarpį jiems padėjo ištverti geras Samuelio Petuchausko pažįstamas iš Šiaulių garsus advokatas Kazys Šalkauskis su žmona Vanda Šalkauskiene: kai Petuchauskienė atsidurdavo priverstiniuose darbuose mieste, jie pasikviesdavo ją į namus ir pamaitindavo, be to, visada įdėdavo maisto ir jos sūnui. Profesorius K. Šalkauskis parūpino Marijai Petuchauskienei ir Markui naujus autentiškus asmens dokumentus, su kuriais, Stasei Ruzgienei padedant, Vilniaus geto bėgliams Markui ir Marijai Petuchauskams pavyko pasiekti Šiaulių burmistro Jackaus Sondeckio ir jo žmonos mokytojos Rozalijos Sondeckienės namus Šiauliuose, kur jie buvo šiltai priimti. Vėliau Marija ir Markas Petuchauskai buvo pervežti į Sondeckio giminės ūkį Šašaičių kaime. Ten jų pagrindiniais gelbėtojais tapo šio stambaus ūkio šeimininkai – Jackaus Sondeckio sesuo Eugenija Sondeckaitė-Kazlauskienė su vyru Juozu Kazlausku.
J. Kazlauskas nuolat globojo M. Petuchauskienę ir jos sūnų Marką, ieškojo saugių slapstymo vietų. Neliko nuošaly ir kiti šios giminės nariai. Iš Marko Petuchausko prisiminimų: „Manimi, dvejus metus gete pusbadžiu gyvenusiu vaikigaliu, ypač rūpinosi Jackaus Sondeckio tėvas senasis Laurynas. Žemaitiškai jį vadinome Papuniu. Paprastas kaimo žmogus, tačiau apsišvietęs, sumanus ūkininkas Laurynas Sondeckas perdavė Kazlauskams pažangiai tvarkomą ūkį, sekė ir savo ūkyje diegė technines naujoves. [...] Šis senyvas žmogus rizikavo dukters, žento ir trijų anūkų gyvybėmis dėl mūsų, vakar dar visai nepažįstamų žmonių. Lauryną visi gerbė. Mažakalbis, lyg ir nesikišantis į ūkio reikalus, tačiau jo akys buvo tarsi visų aplinkinių sąžinės veidrodis. Niekad neužmiršiu jo meistriškai išdrožtų žemaitiškų klumpių ir dovanotų kailinių, gelbėjusių mane šaltą žiemą.“ Bet vienas Kazlauskų samdinys buvo Alsėdžių žydšaudys Vincė. Kazlauskai įspėjo Marką, kad būtų atsargus. Per didžiąsias talkas – šienapjūtę, javapjūtę, bulviakasį – iš Getaučių atvykdavo ir Papunio Laurino Sondecko bendravardžio sūnaus Laurino šeima. Marką ypač globojo Laurino dukros Aldona ir Valerija: mokė ūkio darbų, stengėsi apsaugoti nuo akistatos su Vince. Laurinas Sondeckas ir Juozas Kazlauskas pasiskirstė pareigomis: Laurinas ieškodavo naujų slėptuvių ir radęs pranešdavo Kazlauskui, o šis nuveždavo Mariją Petuchauskienę su Marku į kitą vietą. Net susidarius kritiškai padėčiai, kai, pasak M. Petuchausko, „traukdamiesi su naciais jų talkininkai, žydšaudžiai, policininkai, kitų kolaborantinių struktūrų darbuotojai, apsistoję Žemaitijos kaimuose, sėjo tarp valstiečių įtarumą ir baimę ir rasti valstietį, kuris ryžtųsi slapstyti žydę su vaiku, buvo beveik neįmanoma, Laurynas Sondeckas sugebėjo padaryti ir tai“.
Globojami visų Sondeckų ir Kazlauskų giminės narių, Marija Petuchauskienė ir jos sūnus Markas sulaukė nacių okupacijos pabaigos pas Juozą ir Eugeniją Kazlauskus Šašaičių kaime.
1996 metais Stanislava ir Jonas Ruzgiai, Eugenija ir Juozas Kazlauskai, Jackus ir Rozalija Sondeckiai už Marijos Petuchauskienės ir jos sūnaus Marko gelbėjimą pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti Stanislava ir Jonas Ruzgiai bei Jackus Sondeckis.
Šiandien Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti ir kiti Sondeckių ir Kazlauskų giminės nariai, gelbėję Mariją Petuchauskienę ir jos sūnų Marką: Rozalija Sondeckienė, Eugenija ir Juozas Kazlauskai, Laurinas Sondeckas, Laurino sūnus Laurinas Sondeckas, Valerija Kniukštienė (Sondeckaitė), Aldona Zokaitienė (Sondeckaitė) bei Kazys Šalkauskis ir Vanda Šalkauskienė.