žydų gelbėtojai

Sezemanas Vasilijus

Vasilijus Sezemanas

Karo metu Vilniaus Universiteto filosofijos profesorius Vasilijus Sezemanas, jo žmona Vilma Sezemanienė ir podukra Natalija Kovrigina (Klimanskienė) savo bute Vilniuje, Didžiojoje g., slapstė merginą, kurios pavardė buvo Levinaitė. Sezemanai ją vadino „Liolia“, tikras jos vardas nežinomas (kitais šaltiniais remiantis, tai buvo Maslė Litvinaitė). Liolia gyveno šioje šeimoje beveik visą karą. Jai buvo 18-20 metų. Iš pradžių Liolia buvo labai baili: jei kas nors pasibelsdavo į duris, ji slėpdavosi po Natalijos lova. Vėliau Liolia net pradėjo išeidinėti iš namų. Kartais ji išeidavo pasivaikščioti kartu su Natalija (dviese buvo saugiau). Eidavo į Gedimino prospektą, prie dabartinio Lietuvos dramos teatro. Ten gyveno Liolios draugė lenkaitė Janina. Kartą, prieš pat vokiečių atsitraukimą iš Vilniaus, Liolia išėjo iš Sezemanų buto ir nebegrįžo. Tolesnis jos likimas nežinomas.
Sezemanų butas buvo prie pat geto. Buvę Vasilijaus Sezemano studentai slapčia lankydavosi pas profesorių, klausydavosi logikos ir estetikos paskaitų.
Vasilijus Sezemanas turėjo leidimą įeito į getą, nes archyvinė universiteto medžiaga buvo geto teritorijoje. Profesorius aplankydavo savo studentus, palaikė juos morališkai. Vilma Sezemanienė virdavo bulves ir burokėlius, o jis nešdavo šį maistą į getą savo studentams.