žydų gelbėtojai
Ramanauskas Juozas
Juozas ir Sofija Ramanauskai
Ūkininkai Juozas ir Sofija Ramanauskai kartu su trimis vaikais gyveno ūkyje netoli Raseinių. 1941 m. rugsėjį Juozas Ramanauskas pamatė jauną, apie 20 metų vaikiną, kuris bandė patekti į jų kiemą. Tai buvo Nachumas Zolinas, žydas iš Raseinių, kuris išvengė masinių miestelio žydų žudynių ir ieškojo prieglobsčio aplinkiniuose kaimuose. Juozas Ramanauskas pažinojo Zolinų šeimą, nes prieš karą dažnai pirkdavo jų parduotuvėje. Ramanauskas pasiūlė Nachumui pasilikti. Svirne buvo padaryta slėptuvė, kur prie Nachumo vėliau prisijungė Šimonas ir Mejeris Levneriai iš Raseinių. Po kelių savaičių, broliai Levneriai paliko slėptuvę, tikėdamiesi surasti darbą pas vietinius ūkininkus, tačiau buvo sugauti ir nužudyti. Tuo tarpu, Šmerlis Milneris atsidūrė pas Ramanauskus. Milneris, taip pat iš Raseinių, daugiausia slėpdavosi miškuose, gaudamas pagalbą iš aplinkinių žmonių. 1944 m. prie Zolino ir Milnerio, besislapstančių pas Ramanauskus, prisidėjo iš Kauno geto pabėgę Meiras ir Cipora Horonžitskiai, Becalelis Smejatskis ir Sonia-Jaffa Ceikinskytė (kuri vėliau ištekėjo už Zolino).
Visi pabėgėliai slėpėsi pas Ramanauskus iki pat išvadavimo 1944 m. rugpjūtį. Ramanauskams išmaitinti šitiek žmonių padėjo Aleksandra ir Leonas Gyliai, kurie nuolatos tiekdavo maisto produktus žydams.
Po karo, Nachumas ir Sonia Zolinai išvažiavo gyventi į Izraelį, o kiti išgelbėti žydai – į Pietų Afrikos Respubliką.
Ūkininkai Juozas ir Sofija Ramanauskai kartu su trimis vaikais gyveno ūkyje netoli Raseinių. 1941 m. rugsėjį Juozas Ramanauskas pamatė jauną, apie 20 metų vaikiną, kuris bandė patekti į jų kiemą. Tai buvo Nachumas Zolinas, žydas iš Raseinių, kuris išvengė masinių miestelio žydų žudynių ir ieškojo prieglobsčio aplinkiniuose kaimuose. Juozas Ramanauskas pažinojo Zolinų šeimą, nes prieš karą dažnai pirkdavo jų parduotuvėje. Ramanauskas pasiūlė Nachumui pasilikti. Svirne buvo padaryta slėptuvė, kur prie Nachumo vėliau prisijungė Šimonas ir Mejeris Levneriai iš Raseinių. Po kelių savaičių, broliai Levneriai paliko slėptuvę, tikėdamiesi surasti darbą pas vietinius ūkininkus, tačiau buvo sugauti ir nužudyti. Tuo tarpu, Šmerlis Milneris atsidūrė pas Ramanauskus. Milneris, taip pat iš Raseinių, daugiausia slėpdavosi miškuose, gaudamas pagalbą iš aplinkinių žmonių. 1944 m. prie Zolino ir Milnerio, besislapstančių pas Ramanauskus, prisidėjo iš Kauno geto pabėgę Meiras ir Cipora Horonžitskiai, Becalelis Smejatskis ir Sonia-Jaffa Ceikinskytė (kuri vėliau ištekėjo už Zolino).
Visi pabėgėliai slėpėsi pas Ramanauskus iki pat išvadavimo 1944 m. rugpjūtį. Ramanauskams išmaitinti šitiek žmonių padėjo Aleksandra ir Leonas Gyliai, kurie nuolatos tiekdavo maisto produktus žydams.
Po karo, Nachumas ir Sonia Zolinai išvažiavo gyventi į Izraelį, o kiti išgelbėti žydai – į Pietų Afrikos Respubliką.
raktažodžiai: gelbėtojai Ramanauskas Nachumas Zolinas; Šimonas Levneris (Shimon Levner); Mejeris Levneris (Meir Levner); Šmerlis Milneris (Shmerl Milner); Cipora Horonžitskienė (Tsipora Choronzitsky); Meiras Horonžitskis (Meir Choronzitsky); Becalelis Smejatskis (Betsalel Smeyatsky); Sonia-Jaffa Ceikinskytė (Zolin) (Sonya-Yaffa Ceikinski (Zolin)