Irena Jaszunska prisimena
Marija pirkdavo maistą, laikraščius, žinoma, duoną. Šildydavome lašinius. Tai mėgstu iki šiol. Ir tai buvo mūsų skanėstas. Kartą per dieną turėjome karštą patiekalą. Tai Marijos dėka. Su ja buvo sutarta, jog tam tikrą valandą ji gaminasi pietus. Tada mes apačioje, tame kambaryje, galėjome kūrenti krosnį. Buvo karšto vandens. Kasdien turėjome kažko panašaus į sriubą. (psl. 33)
