Natalija Jegorova
Bronė pasakė, kad, jeigu nebus vietos Gitai, į getą reikės sugrįžti ir jai, ir jos motinai.
Aš nuėjau pas bendradarbę Zofiją Kudrevičiūtę (Sofiją Binkienę). Kodėl pas ją? Bandžiau – ką ji pasakys, kaip ji į tai reaguos, kaip žiūrės į šį pavojingą sumanymą? Kas ji, tuo laiku tiksliai nežinojau.
Atėjau. Pradedu kalbėti. Pagaliau klausiu tiesiai: ar gali pas ją ateiti ir pasislėpti 10–11 metų žydaitė?
– Taip, tegu ateina.
Tai buvo pasakyta taip tvirtai ir paprastai, kad aš net sumišau. Galvojau, kad reikės įtikinėti, aiškinti, patarti, o gal net ir sugėdinti... išklausyti pasiaiškinimo: nesutinku iš baimės, tai apsunkins... vyras serga.
Iš viso trys žodžiai, ir jokių svyravimų.
Ir be ginklo kariai, p. 225–226.
