žydų gelbėtojai
Lukošienė Barbora
KAZIMIERAS LUKOŠIUS
BARBORA LUKOŠIENĖ
Didelės darbėniškių Mordechajaus ir Rozos Blochų šeimos, kaip ir daugumos Darbėnų miestelio žydų, likimas Holokausto metais buvo tragiškas. Šeimos galva Mordechajus Blochas buvo pirmasis Darbėnų žydas, nacių viešai nužudytas miestelio centrinėje aikštėje. Kazimiero ir Barboros Lukošių dėka išsigelbėjo vienintelis šios šeimos narys Darbėnų žydų mokyklos mokytojas Mordechajaus ir Rozos Blochų sūnus – Mošė Blochas.
Nagingumu Darbėnų apylinkėse garsėjęs dailidė Kazimieras Lukošius su šeima gyveno šalia Laukžemės, Medomiškių kaime. Jo užsakovais dažnai būdavo Darbėnų žydai. Prasidėjus karui, Darbėnų žydai vietinių policininkų buvo suvaryti ir saugomi sinagogoje šalia Laukžemės kelio. Kai kurie vyrai ir moterys buvo atiduoti apylinkių ūkininkams darbams. Taip Lukošių šeimoje atsirado Mošė Blochas. Kai 1941 metų rugsėjį Lukošius pasiekė žinia, kad visus ūkininkams dirbusius žydus reikia grąžinti atgal, Kazys Lukošius, nujausdamas, kas žydų laukia, delsė atiduoti Mošę, kol iš Darbėnų atvažiavo policininkai išsivežė Mošę. Važiuojant tiltu per Kulšės upę, Mošė šoko iš vežimo į vandenį, jam pavyko išvengti policininkų kulkų ir pasislėpti miške. Kitą naktį jis pabeldė į Lukošių sodybos langą, jis buvo priimtas ir paslėptas. Taip prasidėjo ir trejus metus truko be galo pavojingas Mošės Blocho slapstymosi Lukošių namuose periodas. Vasarą Mošė Blochas slapstėsi daržinėje ant šieno, žiemą gyvendavo Lukošių namuose įrengtoje slėptuvėje, į kurią patekdavo per spintą. Sužinojus apie nacių rengiamas kratas ir žydų paiešką, Mošei Blochui tekdavo slėptis miške, o kartą, iškilus suėmimo grėsmei, padedant Kaziui Lukošiui, Mošei Blochui pavyko pasitraukti į Liepoją. Ten jis prabuvo kelis mėnesius, tačiau po kurio laiko vėl grįžo į Lietuvą ir slapstėsi tose pačiose apylinkėse, maisto gaudavo iš Lukošių ir kitų valstiečių.
Kazimiero ir Barboros Lukošių vaikai Bernadeta, Liudvikas ir Zita Aldona per visą karą saugojo šeimos paslaptį ir padėjo tėvams. Jauniausioji Lukošių dukra Zita Aldona prisimena, kaip ji, padedama mokytojo Mošės Blocho, mokėsi skaityti ir rašyti ir taip praskaidrindavo mokytojui kasdienybę. Po karo Mošei Blochui pavyko išvykti iš Lietuvos į JAV, kur jis gyveno iki mirties 1977 m. Prieš kelerius metus Laukžemėje gyvenančią jauniausią Lukošių dukrą Zitą Aldoną Lukošiūtę-Danielienę aplankė išgelbėtojo Mošės Blocho anūkas, JAV gyvenantis ir gydytoju dirbantis Anthony‘s Eidelmanas. Jis parašė savo senelio Mošės Blocho gelbėjimosi istoriją, prisimindamas, kaip senelis pagarbiai atsiliepdavo apie Kazimiero ir Barboros Lukošių šeimą, minėdamas šios šeimos humaniškus poelgius, užuojautą ir suteiktą gyvybiškai svarbią
BARBORA LUKOŠIENĖ
Didelės darbėniškių Mordechajaus ir Rozos Blochų šeimos, kaip ir daugumos Darbėnų miestelio žydų, likimas Holokausto metais buvo tragiškas. Šeimos galva Mordechajus Blochas buvo pirmasis Darbėnų žydas, nacių viešai nužudytas miestelio centrinėje aikštėje. Kazimiero ir Barboros Lukošių dėka išsigelbėjo vienintelis šios šeimos narys Darbėnų žydų mokyklos mokytojas Mordechajaus ir Rozos Blochų sūnus – Mošė Blochas.
Nagingumu Darbėnų apylinkėse garsėjęs dailidė Kazimieras Lukošius su šeima gyveno šalia Laukžemės, Medomiškių kaime. Jo užsakovais dažnai būdavo Darbėnų žydai. Prasidėjus karui, Darbėnų žydai vietinių policininkų buvo suvaryti ir saugomi sinagogoje šalia Laukžemės kelio. Kai kurie vyrai ir moterys buvo atiduoti apylinkių ūkininkams darbams. Taip Lukošių šeimoje atsirado Mošė Blochas. Kai 1941 metų rugsėjį Lukošius pasiekė žinia, kad visus ūkininkams dirbusius žydus reikia grąžinti atgal, Kazys Lukošius, nujausdamas, kas žydų laukia, delsė atiduoti Mošę, kol iš Darbėnų atvažiavo policininkai išsivežė Mošę. Važiuojant tiltu per Kulšės upę, Mošė šoko iš vežimo į vandenį, jam pavyko išvengti policininkų kulkų ir pasislėpti miške. Kitą naktį jis pabeldė į Lukošių sodybos langą, jis buvo priimtas ir paslėptas. Taip prasidėjo ir trejus metus truko be galo pavojingas Mošės Blocho slapstymosi Lukošių namuose periodas. Vasarą Mošė Blochas slapstėsi daržinėje ant šieno, žiemą gyvendavo Lukošių namuose įrengtoje slėptuvėje, į kurią patekdavo per spintą. Sužinojus apie nacių rengiamas kratas ir žydų paiešką, Mošei Blochui tekdavo slėptis miške, o kartą, iškilus suėmimo grėsmei, padedant Kaziui Lukošiui, Mošei Blochui pavyko pasitraukti į Liepoją. Ten jis prabuvo kelis mėnesius, tačiau po kurio laiko vėl grįžo į Lietuvą ir slapstėsi tose pačiose apylinkėse, maisto gaudavo iš Lukošių ir kitų valstiečių.
Kazimiero ir Barboros Lukošių vaikai Bernadeta, Liudvikas ir Zita Aldona per visą karą saugojo šeimos paslaptį ir padėjo tėvams. Jauniausioji Lukošių dukra Zita Aldona prisimena, kaip ji, padedama mokytojo Mošės Blocho, mokėsi skaityti ir rašyti ir taip praskaidrindavo mokytojui kasdienybę. Po karo Mošei Blochui pavyko išvykti iš Lietuvos į JAV, kur jis gyveno iki mirties 1977 m. Prieš kelerius metus Laukžemėje gyvenančią jauniausią Lukošių dukrą Zitą Aldoną Lukošiūtę-Danielienę aplankė išgelbėtojo Mošės Blocho anūkas, JAV gyvenantis ir gydytoju dirbantis Anthony‘s Eidelmanas. Jis parašė savo senelio Mošės Blocho gelbėjimosi istoriją, prisimindamas, kaip senelis pagarbiai atsiliepdavo apie Kazimiero ir Barboros Lukošių šeimą, minėdamas šios šeimos humaniškus poelgius, užuojautą ir suteiktą gyvybiškai svarbią