žydų gelbėtojai

Ona ELIJOŠAITENĖ Pranas ELIJOŠAITIS jų sūnus Bronius ELIJOŠAITIS Vokiečiams okupavus Kauną Jocheved Cartokaitė pateko į getą. Pasitaikius pirmai progai 1941 metų rudenį iš ten pabėgo. Nei pinigų, nei kokio nors turto su savimi neturėjo. Ją slėpdavo ir šelpdavo geros širdies lietuviai, pažįstami žmonės, buvę gimnazijos moksleiviai. Kartą paskambino į namus studentui Broniui Elijošaičiui, kurį pažinojo nuo 1940 metų. Šis, atsiklausęs motinos pakvietė į namus. Namiškiai ją mielai priėmė, pavalgydino. Ona ir Pranas Elijošaičiai jai parūpino moksleivės pažymėjimą Marytės Šimukėnaitės vardu ir suorganizavo puikų, atsidavusių žmonių būrį, kuris pasikeisdamas ją laikydavo savo šeimose. Tai buvo taurus, geros širdies poetas Kazys Jakubėnas, Zofija Paulauskienė, Jonas ir Valerija Stepaičiai, Jonas Adomavičius, Feliksas Molskis, Vladas Mongirdas ir kiti. Tačiau daugiausia Jocheved būdavo pas Elijošaičius. Nuo 1942 metų rudens Elijošaičių namuose slapstėsi Juozas Vitas – vienas iš antifašistinio judėjimo Lietuvoje vadovų. Už tai Ona Elijošaitienė buvo suimta ir kalinama Kauno kalėjimo mirtininkų kameroje. 1944 metų sausyje be teismo buvo išvežta darbams į Vokietiją, tačiau pavasarį ji sugebėjo iš ten pabėgti, grįžo į Lietuvą ir slapstėsi Kauno apylinkėse. Laimei, jos arešto metu Jocheved nebuvo namie ir jai pasisekė laimingai sulaukti karo pabaigos.

Iš Gyvybę ir duoną nešančios rankos, 1 sąsiuvinis,
Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus. Vilnius, 1997