Rescuers of Jews
Valintėlytė-Kežienė Regina Stasė
EDUARDAS VALINTĖLIS
AKVILINA VALINTELIENĖ
ELVYRA ČYŽAUSKIENĖ (Valintėlytė)
REGINA STASĖ KEŽIENĖ (Valintėlytė)
Eduardas Valintėlis su žmona Akvilina ir dukromis Elvyra ir Regina į Spalviškių girininkijos Dvaroniškio vienkiemį atsikėlė 1937 metais. Eduardas Valintėlis dirbo eiguliu, Akvilina šeimininkavo namuose. Dvaroniškyje 1937 metais jiems gimė sūnus Algimantas, o 1940 metais – sūnus Rimantas. Eigulio namuose vienas kambarys buvo skirtas miško darbininkams. Prieškariu tame kambarėlyje apsistodavo ir miško prekyba vertęsis Biržų gyventojas Motelis Levitanas.
Per Biržų žydų žudynes Pakamponių miške 1941-ųjų vasarą buvo nužudyti Motelio Levitano žmona Chaja, 9 metų sūnus Leiba ir 7 metų dukrelė Golda. Žudikams paleidus pirmąją šūvių papliūpą, Motelis nesužeistas krito ant lavonų krūvos. Iš Elvyros Čyžauskienės (Valintėlytės) prisiminimų: Po sušaudymo vakare Moteliui Levitanui pavyko iššliaužti iš po lavonų ir nuropoti iki netoli gyvenusio ūkininko sodybos. Jam davė kuo persirengti, ir kitą naktį jis bandė pasiekti girią. Neatmenu, po kelių dienų jis atėjo į pamiškę, kur mes su tėte grėbėm dobilus. Jis pašaukė tėvelį ir paprašė jį gelbėti. Tėvai nusprendė, kad naktį jis nakvos klojime, o dieną atsargiai gal ir miške pasėdės. Sutarė, kur padėsim maistą, ir tėtis pasakė, kad maistą teks nešioti man.
Valintėliai ryžosi gelbėti į tragišką padėtį patekusį Motelį Levitaną, nors puikiai žinojo, kas gresia už žydų slapstymą. Kadangi saugotis reikėjo nuolat, Motelis slėpdavosi tai troboje, tai tvarte, tai klojime, tai miške. 1943-iųjų gegužę Valintėlių šeima priglaudė dar ir du karo belaisvius armėnus, pabėgusius iš Šiaulių karo belaisvių stovyklos – Abramianą Apetnaką ir Makarą Sarkisjaną. Ilgiausiai, nuo 1941-ųjų vasaros, Valintėliai slapstė Motelį Levitaną.
Seserys Elvyra Čyžauskienė ir Regina Stasė Kežienė (Valintėlytės) prisimena, kaip, netikėtai pasirodžius svetimiems, teko Motelį ir į duonkepę krosnį kišti. Mergaitės buvo labai išsigandusios, nes tėvų tą kartą nebuvo namuose, bet joms pavyko paslėpti Motelį, ir jo nerado. Arba Elvyra, arba Regina nuolat eidavo sargybą, tėvų išvirtą maistą nešdavo į klojimą, į gilius nendrėmis apaugusius griovius arba palikdavo sutartoje vietoje miške. Kraitė su maistu būdavo apdedama žole, po kuriuo krūmu palikti maistą, Reginai arba Elvyrai pasakydavo tėvas.
1943-iųjų rugpjūčio 1 d. visi Valintėlių gelbėti žmonės pasitraukė į mišką, prisidėjo prie Biržų girioje veikusio Kęstučio partizanų būrio, kovojusio prieš vokiečius, ir taip sulaukė karo Lietuvoje pabaigos. Pokariu Motelis Levitanas iš pradžių gyveno Biržuose, vedė žydaitę Dorą, kuri jau turėjo sūnų Borią Abelį, vėliau jiems gimė dukra Golda. Paskui šeima persikėlė į Kauną. Motelis Levitanas ir jo žmona mirė ir palaidoti Kaune, o sūnus Abelis ir dukra Golda apie 1970 metus emigravo į Izraelį.
Dėl Eduardo ir Akvilinos Valintėlių bei jų dukterų Elvyros ir Reginos apdovanojimo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi kreipėsi Izraelyje gyvenantys išgelbėtųjų artimieji – Motelio Levitano marti Golda Levitan ir šios istorijos tyrėjas Izraelio pilietis Mošė Dribinas.
AKVILINA VALINTELIENĖ
ELVYRA ČYŽAUSKIENĖ (Valintėlytė)
REGINA STASĖ KEŽIENĖ (Valintėlytė)
Eduardas Valintėlis su žmona Akvilina ir dukromis Elvyra ir Regina į Spalviškių girininkijos Dvaroniškio vienkiemį atsikėlė 1937 metais. Eduardas Valintėlis dirbo eiguliu, Akvilina šeimininkavo namuose. Dvaroniškyje 1937 metais jiems gimė sūnus Algimantas, o 1940 metais – sūnus Rimantas. Eigulio namuose vienas kambarys buvo skirtas miško darbininkams. Prieškariu tame kambarėlyje apsistodavo ir miško prekyba vertęsis Biržų gyventojas Motelis Levitanas.
Per Biržų žydų žudynes Pakamponių miške 1941-ųjų vasarą buvo nužudyti Motelio Levitano žmona Chaja, 9 metų sūnus Leiba ir 7 metų dukrelė Golda. Žudikams paleidus pirmąją šūvių papliūpą, Motelis nesužeistas krito ant lavonų krūvos. Iš Elvyros Čyžauskienės (Valintėlytės) prisiminimų: Po sušaudymo vakare Moteliui Levitanui pavyko iššliaužti iš po lavonų ir nuropoti iki netoli gyvenusio ūkininko sodybos. Jam davė kuo persirengti, ir kitą naktį jis bandė pasiekti girią. Neatmenu, po kelių dienų jis atėjo į pamiškę, kur mes su tėte grėbėm dobilus. Jis pašaukė tėvelį ir paprašė jį gelbėti. Tėvai nusprendė, kad naktį jis nakvos klojime, o dieną atsargiai gal ir miške pasėdės. Sutarė, kur padėsim maistą, ir tėtis pasakė, kad maistą teks nešioti man.
Valintėliai ryžosi gelbėti į tragišką padėtį patekusį Motelį Levitaną, nors puikiai žinojo, kas gresia už žydų slapstymą. Kadangi saugotis reikėjo nuolat, Motelis slėpdavosi tai troboje, tai tvarte, tai klojime, tai miške. 1943-iųjų gegužę Valintėlių šeima priglaudė dar ir du karo belaisvius armėnus, pabėgusius iš Šiaulių karo belaisvių stovyklos – Abramianą Apetnaką ir Makarą Sarkisjaną. Ilgiausiai, nuo 1941-ųjų vasaros, Valintėliai slapstė Motelį Levitaną.
Seserys Elvyra Čyžauskienė ir Regina Stasė Kežienė (Valintėlytės) prisimena, kaip, netikėtai pasirodžius svetimiems, teko Motelį ir į duonkepę krosnį kišti. Mergaitės buvo labai išsigandusios, nes tėvų tą kartą nebuvo namuose, bet joms pavyko paslėpti Motelį, ir jo nerado. Arba Elvyra, arba Regina nuolat eidavo sargybą, tėvų išvirtą maistą nešdavo į klojimą, į gilius nendrėmis apaugusius griovius arba palikdavo sutartoje vietoje miške. Kraitė su maistu būdavo apdedama žole, po kuriuo krūmu palikti maistą, Reginai arba Elvyrai pasakydavo tėvas.
1943-iųjų rugpjūčio 1 d. visi Valintėlių gelbėti žmonės pasitraukė į mišką, prisidėjo prie Biržų girioje veikusio Kęstučio partizanų būrio, kovojusio prieš vokiečius, ir taip sulaukė karo Lietuvoje pabaigos. Pokariu Motelis Levitanas iš pradžių gyveno Biržuose, vedė žydaitę Dorą, kuri jau turėjo sūnų Borią Abelį, vėliau jiems gimė dukra Golda. Paskui šeima persikėlė į Kauną. Motelis Levitanas ir jo žmona mirė ir palaidoti Kaune, o sūnus Abelis ir dukra Golda apie 1970 metus emigravo į Izraelį.
Dėl Eduardo ir Akvilinos Valintėlių bei jų dukterų Elvyros ir Reginos apdovanojimo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi kreipėsi Izraelyje gyvenantys išgelbėtųjų artimieji – Motelio Levitano marti Golda Levitan ir šios istorijos tyrėjas Izraelio pilietis Mošė Dribinas.