Žydų gelbėtojai
Račiūnas Vincentas
ANTANAS RAČIŪNAS
VINCENTAS RAČIŪNAS
ANTANAS RAČIŪNAS
PETRAS RAČIŪNAS
Per visą vokiečių okupacijos laikotarpį Raseinių r., Gūrų kaimo gyventojai Ona ir Antanas Račiūnai ir jų suaugę sūnūs Antanas, Petras ir Vincentas bei tame pačiame Gūrų kaime gyvenę Račiūnų giminės – Pranas Zaksas bei Ona ir Marijona Zaksaitės ir Jonas Vaitkus slėpė ir maitino Samsono Milnerio šeimos narius.
Račiūnų ir Zaksų šeimos su Samsono Milnerio šeima buvo pažįstamos dar prieš karą. Raseiniškiai Samsonas Milneris kartu su Samsono žmonos broliu Faiveliu Kaganu turėjo malūną ir lentpjūvę. Daugelis Raseinių apylinkių valstiečių buvo Samsono Milnerio klientai, todėl gerai pažinojo Samsoną Milnerį ir Faivelį Kaganą. Faivelis Kaganas buvo nevedęs, o Samsonas Milneris anksti tapo našliu, pats augino du savo sūnus Aroną (gim.1929 m.) ir Berelį (gim. 1931 m.)
Nacistinei Vokietijai okupavus Lietuvą, tuojau pat prasidėjo žydų persekiojimas, o netrukus visi gyventojai išgirdo ir apie pirmąsias aukas. Tada Samsonas Milneris atėjo pas Račiūnus sužinoti, ar galės Račiūnai padėti, jei to prireiks. Šeimos galva Antanas Račiūnas prižadėjo kuo tik galės padėti Samsonui Milneriui ir jo sūnums.
Per masines Raseinių ir apylinkių žydų žudynes 1941 rugsėjo 28 d., Samsonui Milneriui su sūnumis ir Faiveliui Kaganui pavyko pabėgti ir jie visi atėjo pas Račiūnus. Iš pradžių bėgliai nusprendė išsiskirti, nes pernelyg pavojinga buvo slapstytis visiems keturiems kartu. Pas Račiūnus pasiliko Faivelis Kaganas ir jo sūnėnas Aronas Milneris. Račiūnų sodyboje buvo įrengtos net trys slėptuvės: malkinėje, vištidėje ir troboje. Račiūnai buvo pasiturintys, darbštūs, geros širdies ūkininkai, todėl nebadavo ir slapstomi žydai.
Samsonas Milneris ir jo jaunesnysis sūnus Berelis iš pradžių slapstėsi pas kitus pažįstamus valstiečius, tačiau, iškilus pavojui, kreipėsi pas Račiūnų giminaičius Zaksus, gyvenusius Račiūnų kaimynystėje ir buvo priimti. Zaksų vienkiemis buvo vos per 300 metrų nuo Račiūnų namų ir per kilometrą nuo Samsono Milnerio namų, jie gerai pažinojo vieni kitus.
Pranas Zaksas ir jo seserys Ona ir Marijona Zaksaitės anksti neteko savo tėvų. Kartu su Zaksais gyveno ir 30-metis Jonas Vaitkus, Zaksų brolis pagal motiną. Jonas Vaitkus Zaksų šeimoje buvo vyriausias, kartu su Pranu darbavosi ūkyje ir rūpinosi beviltiškoje padėtyje atsidūrusiais jų kaimynais žydais. Pranas Zaksas kartu su Samsonu Milneriu po savo lova iškasė duobę, kuri tapo Samsono Milnerio ir jo sūnaus Berelio slėptuve: joje jie slėpdavosi sulojus šuniui ar pamačius artinantis svetimus žmones, o vasarą bėgliai slėpdavosi daržinėje įrengtoje slėptuvėje po šienu. Zaksai buvo neturtingi, juos kiek galėdami globojo Račiūnai, o Samsonas Milneris ir jo sūnus Berelis padėdavo Zaksams susitvarkyti su sezoniniais darbais.
Du sykius Faivelas Kaganas ir Aronas kartu su Račiūnais netgi buvo nuvykę į Kauną susitikti su gete įkalintais jų giminaičiais. Kaip vėliau paaiškėjo, dauguma jų giminių žuvo 1944-jų liepą, likviduojant Kauno getą. Pavyko išsigelbėti tik vyriausiam Samsono Milnerio broliui Šmereliui Milneriui. Pabėgęs iš Kauno geto 1942 m. Šmerelis Milneris kartu su kitais pabėgėliais iš Kauno geto slapstėsi Beržtų kaime Anelės Tarapinienės ir jos vaikų ūkyje.
Frontui priartėjus prie Raseinių ir vos už 2 km nuo Raseinių esančio Gūrų kaimo, teko trauktis kur saugiau, todėl paskutines nacių okupacijos savaites prie besislapstančių žydų Beržtų kaime pas Tarapus prisijungė ir Faivelis Kaganas bei Samsonas Milneris su sūnumis.
Visi žydai, kuriuos pasiaukojamai gelbėjo Raseinių rajono valstiečiai išgyveno. Po karo Samsonas Milneris su sūnumis ir Faivelis Kaganas apsigyveno Kaune. 1970-aisiais Samsonas Milneris su sūnumis Aronu ir Bereliu repatrijavo į Izraelį. Faivelis Kaganas mirė Kaune 1978 m.
2006 m. Pranas Zaksas, Ona ir Marijona Zaksaitės bei Vincentas Račiūnas apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, 2007 m. Jad Vašem pripažino Oną ir Antaną Račiūnus, jų sūnus Antaną, Vincentą ir Petrą, taip pat ir Joną Vaitkų, Praną Zaksą, Oną ir Marijoną Zaksaites Pasaulio Tautų Teisuoliais. 2024 m. ceremonijos metu Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanti ir kiti Samsono Milnerio šeimos gelbėtojai Jonas Vaitkus, Ona ir Antanas Račiūnai, bei jų sūnūs Antanas ir Petras.