Žydų gelbėtojai

Mockaitytė Elena

Ona Jankauskienė-Šimkutė ir Elena Mockaitytė

Ona Šimkutė (gimusi 1923 m., vėliau Jankauskienė) karo metais kartu su savo tėvais Stasiu ir Ona Šimkais gyveno Šilalės raj. Pilsūdo kaime (9 kilometrai nuo Skaudvilės). Ji buvo vyriausioji neturtingos šeimos dukra.
Ona Šimkutė pažinojo Aronų šeimą dar prieš karą. Moše Aronas prekiavo mediena ir žirgais. Kai vokiečiai užėmė Skaudvilę, greitai buvo nužudyti visi vyrai žydai, tarp jų Moše Aronas ir du jo sūnūs. Jo žmona Frada ir dukterys Nechama, Miriam ir Hinda buvo išvežtos į Batakių getą, kuris buvo įkurtas specialiai moterims ir vaikams. 1941 metų spalio mėnesį Aronienė su dukra Miriam pabėgo iš geto, po sunkių išmėginimų, jos pasiekė Onos Šimkutės namus ir paprašė prieglobsčio. Kadangi vokiečiai persekiodavo pabėgusius žydus, Onos Šimkutės tėvas dvejojo, ar priimti Fradą ir Miriam, bet jis nusileido savo dukters Onos prašymams. Laikui bėgant didėjo rizika būti nacių surastiems, todėl buvo galvojama apie naują slėptuvę. Ona susisiekė su Elena Mockaityte, kuri buvo mokytoja, pasiturinti dvarininkė. Ji mielai sutiko paslėpti Fradą ir Miriam (vėliau Libman) savo namuose. Elena Mockaitytė priglaudė ir rūpinosi Frada ir jos dukra iki nacių okupacijos pabaigos. Po karo E. Mockaitytė buvo ištremta į Sibirą, mat ją sovietai laikė kapitaliste. Tuo metu Miriam vyras visais įmanomais būdais siekė sugrąžinti Eleną Mockaitytę iš tremties, šios pastangos buvo sėkmingos, ir, jai grįžus iš tremties, Miriam vyras įdarbino Eleną jo paties vadovaujamoje įstaigoje, kur Elena Mockaitytė dirbo aštuoniolika metų, kol Libmanai emigravo į Izraelį.







Jūs naudojate dideliems ekranams pritaikytą svetainės versiją.

Perjungti į mažesniems ekranams pritaikytą svetainės versiją
Mobili versija