Žydų gelbėtojai

Kancevičienė Zosė

Chanė Perelmanaitė-Varkulevičienė liudija:

Gimiau 1934 m. rugpjūčio mėnesio 10 dieną, Kražių miestelyje (Kelmės raj.), Hiršo ir Rivos Perelmanų šeimoje, kurioje be manęs buvo dar du vaikai.
1941 m. birželio mėn. 28 d., kai Kražiai jau buvo okupuoti fašistų, visus miestelio žydus vietinė policija ir aktyvistai suėmė ir įkalino dvarininko Šukštos daržinėje, esančioje miestelio pakraštyje. 1941 m. liepos mėn. 26 dieną visi 370 Kražių ir apylinkių suaugę žydai buvo išvaryti iš daržinių ir sušaudyti Kuprės miške.
1941 m. rugpjūčio mėn. 02 d. mūsų sargybiniai pranešė daržinių kaliniams, kad tą dieną ir jie bus likviduoti. Aš, mano sesuo ir broliukas Rafaelis, kuriam buvo 5 metai, bandėme bėgti. Broliuką sugavo, o man pasisekė pasislėpti prie Kražantės upės krūmuose. Tą dieną prie Medžiokalnio papėdės Bagdonkaktyje buvo nužudyti 65 žydų vaikai ir likę 6 suaugę žydai. Po kelių valandų aš daržais nuėjau pas Kražių gyventoją Eleną Jasulaitienę, kuri mane priglaudė, pamaitino ir aprengė. Pas E. Jasulaitienę buvau ne kartą sugrįžusi.
Kitą dieną iš jos išėjau, nes pas ją slėptis buvo pavojinga. Slapstydamasi nuėjau iki Brukų kaimo, kur mane galutinai priglaudė Prano Kancevičiaus šeima. Šioje šeimoje aš ir užaugau.
Taigi, Kražių miestelyje kartu su kitais žydais buvau kalinama nuo 1941 metų birželio mėnesio 28 dienos iki 1941 metų rugpjūčio mėn. 2 dienos specialiai žydams paskirtoje areštinėje-stovykloje. O nuo tos dienos iki 1944 metų rugpjūčio mėn. 15 d. slapsčiausi Kelmės rajono Kražių apylinkės Brukų kaime pas Zosę ir Praną Kancevičius tol, kol okupantai nebuvo išvyti iš tos vietovės.

1994, gruodžio 23

Jūs naudojate dideliems ekranams pritaikytą svetainės versiją.

Perjungti į mažesniems ekranams pritaikytą svetainės versiją
Mobili versija