Žydų gelbėtojai

Jucevičius Stasys

Pranas BRADAUSKAS Jadvyga BRADAUSKIENĖ Stasys JUCEVIČIUS Kazys KUPRĖNAS Zejevas Michnovskis gimė Lazdijuose, Lietuvoje. 1941-jų birželio 22-tą Lazdijus okupavo vokiečių kariuomenė. Visus žydus surinko, uždarė daržinėse, jie kentė pažeminimus ir fizines skriaudas. 1941 rugsėjį žydus perkėlė į Kaktiškes, ten įsteigė stovyklą-getą (už kilometro nuo Lazdijų). Spalio 30-tą dieną Zejevas sužinojo, kad stovykla-getas bus likviduotas. Tai sužinojęs, tą pačią naktį jis pabėgo iš geto kartu su savo būsima žmona, rabino Geršteino dukra Rivka. 1941–1942 jie slapstėsi vietinės lietuvės namuose, kurios sesuo buvo ištekėjusi už žydo. Jis pabėgo iš geto kartu su Zejevu. Po kurio laiko Zejevas ir Rivka rado prieglobstį kaime, valstiečių ortodoksų šeimoje. Čia jie susitiko draugą iš prieškario laikų – Kazį Kuprėną. Jis buvo buvo vedęs žydę iš Lazdijų, kurią gelbėjo kartu su kitais žydais. Kazys Kuprėnas padėjo Zejevui ir Rivkai pasiekti Kauną, kur buvo didelis ir sąlyginai saugus getas. Kauno gete jie ir pasiliko iki 1943–jų metų spalio mėnesio. Begyvendami gete, jie užmezgė kontaktus su Stasiu Jucevičiumi, kuris pasisiūlė padėti, kai tik reikės. 1943-jų metų spalio mėnesį Zejevas ir Rivka pabėgo iš geto, nuėjo į Stasio Jucevičiaus namus ir ten slapstėsi keletą dienų. Po to Stasys Jucevičius nuvežė Zejevą ir Rivką į savo tėvų namus Lazdijuose (105 km nuo Kauno). Ten juos apnakvindino, o vėliau perkėlė į klojimą vidury lauko. Klojimas priklausė valstiečiui Pranui Bradauskui, kurio ligi šiol jie nepažinojo. Stasys Jucevičius žinojo naują slapstymosi vietą ir juos palaikė. Zejevas ir Rivka išbuvo šiame klojime 9 mėnesius. Visą tą laiką Pranas Bradauskas ir jo žmona Jadvyga gerai jais rūpinosi. Kelias dienas prieš išlaisvinimą, Zejevas ir Rivka paliko klojimą, bijodami, kad kiti valstiečiai gali išaiškinti jų slapstymosi vietą ir iki Raudonosios Armijos atėjimo slapstėsi miške. Po karo jie sugrįžo į Lazdijus, ten pasiliko iki 1946-jų, kol emigravo į Lenkiją. Jie buvo susitikę Praną Bradauską, kuris prašė nepasakoti apie suteiktą pagalbą, bijodamas nacionalistų keršto. Dėl šios priežasties jie vengė kontaktų. Baigiantis 1970-iems, Kazio Kuprėno našlė Esher Malcka atvyko į Izraelį ir parašė Jad Vašem savo vyro istoriją. Liudijimus taip pat parašė Zejevas ir Rivka Michnovskiai. Tais pačiais metais ir Stasys Jucevičius panoro aplankyti Izraelį. Po kelerių metų jis išvyko iš Lietuvos, apsigyveno Kanadoje. Visą tą laiką Stasys Jucevičius bendravo su Zejevu Michnovskiu. Išsigelbėjusieji įamžino jo vardą Jad Vašem memoriale. Tuomet Zejevas ir Rivka Michnovskiai nerašė apie Bradauskus, gerbdami Prano norą laikyti paslaptyje savo narsų poelgį. Jau šiais laikais Zejevui ir Rivkai Michnovskiams pavyko susisiekti su Prano ir Jadvygos Bradauskų vaikais ir jie kartu nusprendė, kad, teisybės vardan, Teisuolių Prano Bradausko ir jo žmonos Jadvygos vardai turi būti žinomi.
Jūs naudojate dideliems ekranams pritaikytą svetainės versiją.

Perjungti į mažesniems ekranams pritaikytą svetainės versiją
Mobili versija