Žydų gelbėtojai
Adomaitytė Marija
MARIJA ADOMAITYTĖ
Karo metais Marija Adomaitytė gyveno Kaune. Vokiečių okupacijos metu į ją kreipėsi jos pažįstamas kaunietis Stanislovas Mitkus, prašydamas padėti išgelbėti Kauno gete įkalintą jo pažįstamą Flinkaitę ir jos vyra Dovydą Joselevičių.
Stanislovas Mitkus pažinojo Flinkaitę dar prieš karą. Nacių okupacijos metais sutikęs Flinkaitę mieste, kai ji su kitais geto kaliniais buvo varoma į priverstinius darbus, Stanislovas Mitkus pasiūlė jai savo pagalbą ir paprašė padėti gete surasti Kauno žydų ligoninės medicinos seserį Ritą Krokaitę (Rele Krok). 1937 metais Stanislovas Mitkus sunkiai susirgo ir pateko į žydų Bikur Holim ligoninę Kaune, kur susipažino su jį slaugiusia medicinos sesele, Rita Krokaite (Rele Krok). Kai S. Mitkus pasveiko, jis daugiau nebuvo susitikęs Ritos Krokaitės iki pat 1943 metų. Po nacių įvykdytų „akcijų“ Kauno gete Stanislovas ir jo žmona Leokadija nusprendė surasti ir gelbėti Ritą Krokaitę, tiek daug jiems padėjusią prieškariu.
Padedant Flinkaitei, Stanislovas surado gete Ritą Krokaitę ir 1943 m. spalio mėnesį Rita apsirengusi kaip lietuvė valstietė pabėgo iš geto ir pasislėpė Stanislovo Mitkaus namuose, Tilžės gatvėje. Stanislovas ir Leokadija savo namo mansardoje ir rūsyje įrengė slėptuves. R. Krokaitė pas Mitkus prasislapstė nuo 1943 m. spalio iki nacių okupacijos pabaigos. Pas Mitkus kurį laiką slapstėsi ir Flinkaitė, tačiau Mitkai turėjo tris mažus vaikus, todėl neturėjo jokių galimybių priimti slapstymui ir Flinkaitės vyrą Dovydą Joselevičių.
Stanislovui Mitkui paprašius, Marijai Adomaitytė sutiko priimti Dovydą Joselevičių su žmona. Jie slapstėsi jos namuose iki pat nacių okupacijos pabaigos. Tame pačiame name gyveno ir nuomininkai, tačiau jie žydų neišdavė.
Marijos Adomaitytės dukterėčia, Ona Griškienė, padėdavusi tetai namų ruošoje, liudijo, jog Marija Adomaitytė už savo pinigus pirkdavo duoną ir maišais nešdavo ją į Kauno getą. Nacių okupacijos metu pas Mariją Adomaitytę taip pat ateidavo gydytojai ginekologas Baruchas Voščinas ir kardiologas, būsimas Kauno medicinos instituto profesorius Giršas Vitenšteinas. Prireikus Marija jiems suteikdavo laikiną prieglobstį, pamaitindavo. Šiuos gydytojus slėpė kelios lietuvių šeimos ir pavieniai asmenys.
Po karo Joselevičių šeima palaikė glaudžius ryšius su Marija Adomaityte, susirgus pas ją apsilankydavo ir gydytojai Baruchas Voščinas ir Giršas Vitenšteinas. 1967 m. M. Adomaitytei mirus D. Joselevičius parūpino automobilius laidotuvėms, pats su žmona ir dukra jose dalyvavo. 1970-aisiais Joselevičiai ir gydytojas Baruchas Voščinas repatrijavo į Izraelį.
Karo metais Marija Adomaitytė gyveno Kaune. Vokiečių okupacijos metu į ją kreipėsi jos pažįstamas kaunietis Stanislovas Mitkus, prašydamas padėti išgelbėti Kauno gete įkalintą jo pažįstamą Flinkaitę ir jos vyra Dovydą Joselevičių.
Stanislovas Mitkus pažinojo Flinkaitę dar prieš karą. Nacių okupacijos metais sutikęs Flinkaitę mieste, kai ji su kitais geto kaliniais buvo varoma į priverstinius darbus, Stanislovas Mitkus pasiūlė jai savo pagalbą ir paprašė padėti gete surasti Kauno žydų ligoninės medicinos seserį Ritą Krokaitę (Rele Krok). 1937 metais Stanislovas Mitkus sunkiai susirgo ir pateko į žydų Bikur Holim ligoninę Kaune, kur susipažino su jį slaugiusia medicinos sesele, Rita Krokaite (Rele Krok). Kai S. Mitkus pasveiko, jis daugiau nebuvo susitikęs Ritos Krokaitės iki pat 1943 metų. Po nacių įvykdytų „akcijų“ Kauno gete Stanislovas ir jo žmona Leokadija nusprendė surasti ir gelbėti Ritą Krokaitę, tiek daug jiems padėjusią prieškariu.
Padedant Flinkaitei, Stanislovas surado gete Ritą Krokaitę ir 1943 m. spalio mėnesį Rita apsirengusi kaip lietuvė valstietė pabėgo iš geto ir pasislėpė Stanislovo Mitkaus namuose, Tilžės gatvėje. Stanislovas ir Leokadija savo namo mansardoje ir rūsyje įrengė slėptuves. R. Krokaitė pas Mitkus prasislapstė nuo 1943 m. spalio iki nacių okupacijos pabaigos. Pas Mitkus kurį laiką slapstėsi ir Flinkaitė, tačiau Mitkai turėjo tris mažus vaikus, todėl neturėjo jokių galimybių priimti slapstymui ir Flinkaitės vyrą Dovydą Joselevičių.
Stanislovui Mitkui paprašius, Marijai Adomaitytė sutiko priimti Dovydą Joselevičių su žmona. Jie slapstėsi jos namuose iki pat nacių okupacijos pabaigos. Tame pačiame name gyveno ir nuomininkai, tačiau jie žydų neišdavė.
Marijos Adomaitytės dukterėčia, Ona Griškienė, padėdavusi tetai namų ruošoje, liudijo, jog Marija Adomaitytė už savo pinigus pirkdavo duoną ir maišais nešdavo ją į Kauno getą. Nacių okupacijos metu pas Mariją Adomaitytę taip pat ateidavo gydytojai ginekologas Baruchas Voščinas ir kardiologas, būsimas Kauno medicinos instituto profesorius Giršas Vitenšteinas. Prireikus Marija jiems suteikdavo laikiną prieglobstį, pamaitindavo. Šiuos gydytojus slėpė kelios lietuvių šeimos ir pavieniai asmenys.
Po karo Joselevičių šeima palaikė glaudžius ryšius su Marija Adomaityte, susirgus pas ją apsilankydavo ir gydytojai Baruchas Voščinas ir Giršas Vitenšteinas. 1967 m. M. Adomaitytei mirus D. Joselevičius parūpino automobilius laidotuvėms, pats su žmona ir dukra jose dalyvavo. 1970-aisiais Joselevičiai ir gydytojas Baruchas Voščinas repatrijavo į Izraelį.