Žydų gelbėtojai
Tomonis Stasys
Kvalifikuotas miškininkystės specialistas Zbignevas Vidugiris tarpukariu dėstytojavo Dotnuvos žemės ūkio akademijoje ir rengė miškotvarkos projektus. Karo metais Zbignevas Vidugiris su žmona Elena bei dukromis Liudvika ir Elena apsigyveno jiems priklausiusiame Jasnagurkos dvare (dabar Kėdainių r., Josvainių seniūnija) ir ten gelbėjo Kauno geto pabėgėlius, kurių pasitraukimą iš geto ir slapstymą Josvainių valsčiuje organizavo kėdainiškė Chaja Gėlaitė bei Svilių kaimo gyventojai Zenonas Grigaitis ir Jeronimas Žiužnys.
Keturiolika asmenų gelbėjo net keli Josvainių valsčiaus ūkininkai. Prieš patekdami pas Vidugirius, keli pabėgėliai, globojami Eduardo Leonavičiaus, slėpėsi Kampų kaime kompozitoriaus Jurgio Karnavičiaus namuose. Artėjant frontui, vokiečiai netoli pradėjo kasti apkasus, ūkyje pradėjo lankytis vokiečių kareiviai ir gestapininkai. Todėl buvo suskubta ieškoti žydams saugesnės slapstymo vietos. Į pagalbą atėjo geras Karnavičių ir Leonavičių pažįstamas dvarininkas Stasys Tomonis. Jis kreipėsi į Jasnagurkos dvaro šeimininką Zbignevą Vidugirį ir, šiam sutikus, naktį į dvarą atvedė kauniečius inžinierių Iliją Michelsoną, jo seserį Gitą Michelsonaitę, Rivą Lėją Gėlaitę-Kaganienę, du jos sūnus Jokūbą ir Genochą bei kėdainiškes Reznikienę ir Chają Gėlaitę. Zbignevas Vidugiris šiuos žmones paslėpė viename iš ūkinių dvaro pastatų, po kuriuo buvo erdvus rūsys mūrinėmis skliautinėmis lubomis. Atlupus kai kurias ūkinio pastato grindlentes, buvo galima įsliuogti į tarpą tarp skliautų. Slapstyti ir gelbėti žydus Zbignevas ir Elena Vidugiriai ėmėsi labai kebliomis aplinkybėmis – dvaro gyvenamajame pastate tuo metu buvo įsikūręs vokiečių štabas, o blogiausia – kelis kambarius užėmė vokiečių SS. Jasnagurkos dvaro savininką Zbignevą Vidugirį gelbėjo gera vokiečių kalba, be to, įveikti sunkumus jam padėjo žmona Elena ir vyresnioji duktė Liudvika. Ypač pavojinga situacija susiklostė priartėjus frontui, šiose apylinkėse vyko įnirtingi mūšiai. Paskutinėmis karo dienomis, prieš pat pasitraukiant vokiečiams, Vidugiriai buvo priversti gelbėtis ir patys. Palikę slapstomiesiems maisto ir paprašę patikimo žmogaus padėti jų žydams, dvaro šeimininkai kelias paras slapstėsi miške. Laimė, ir Zbignevo su Elena Vidugirių šeimą, ir jų slapstytus žydus lydėjo sėkmė – visi išliko gyvi.
Džiaugiamės, kad šiandien pagerbtas drąsių žmonių žydų gelbėtojų Zbignevo ir Elenos Vidugirių atminimas. Jų atminimą puoselėja ir apdovanojimus priėmė anūkai ir proanūkiai.
Keturiolika asmenų gelbėjo net keli Josvainių valsčiaus ūkininkai. Prieš patekdami pas Vidugirius, keli pabėgėliai, globojami Eduardo Leonavičiaus, slėpėsi Kampų kaime kompozitoriaus Jurgio Karnavičiaus namuose. Artėjant frontui, vokiečiai netoli pradėjo kasti apkasus, ūkyje pradėjo lankytis vokiečių kareiviai ir gestapininkai. Todėl buvo suskubta ieškoti žydams saugesnės slapstymo vietos. Į pagalbą atėjo geras Karnavičių ir Leonavičių pažįstamas dvarininkas Stasys Tomonis. Jis kreipėsi į Jasnagurkos dvaro šeimininką Zbignevą Vidugirį ir, šiam sutikus, naktį į dvarą atvedė kauniečius inžinierių Iliją Michelsoną, jo seserį Gitą Michelsonaitę, Rivą Lėją Gėlaitę-Kaganienę, du jos sūnus Jokūbą ir Genochą bei kėdainiškes Reznikienę ir Chają Gėlaitę. Zbignevas Vidugiris šiuos žmones paslėpė viename iš ūkinių dvaro pastatų, po kuriuo buvo erdvus rūsys mūrinėmis skliautinėmis lubomis. Atlupus kai kurias ūkinio pastato grindlentes, buvo galima įsliuogti į tarpą tarp skliautų. Slapstyti ir gelbėti žydus Zbignevas ir Elena Vidugiriai ėmėsi labai kebliomis aplinkybėmis – dvaro gyvenamajame pastate tuo metu buvo įsikūręs vokiečių štabas, o blogiausia – kelis kambarius užėmė vokiečių SS. Jasnagurkos dvaro savininką Zbignevą Vidugirį gelbėjo gera vokiečių kalba, be to, įveikti sunkumus jam padėjo žmona Elena ir vyresnioji duktė Liudvika. Ypač pavojinga situacija susiklostė priartėjus frontui, šiose apylinkėse vyko įnirtingi mūšiai. Paskutinėmis karo dienomis, prieš pat pasitraukiant vokiečiams, Vidugiriai buvo priversti gelbėtis ir patys. Palikę slapstomiesiems maisto ir paprašę patikimo žmogaus padėti jų žydams, dvaro šeimininkai kelias paras slapstėsi miške. Laimė, ir Zbignevo su Elena Vidugirių šeimą, ir jų slapstytus žydus lydėjo sėkmė – visi išliko gyvi.
Džiaugiamės, kad šiandien pagerbtas drąsių žmonių žydų gelbėtojų Zbignevo ir Elenos Vidugirių atminimas. Jų atminimą puoselėja ir apdovanojimus priėmė anūkai ir proanūkiai.