Žydų gelbėtojai
„Nėra to mažo, kuris negalėtų padaryti didelio darbo“ / Ona Šimaitė
Ji buvo publicistė, bet, manau, neišleido nė vienos savo knygos, jos rašiniai išsisklaidė įvairiausiuose leidiniuose po visą pasaulį; ji mylėjo knygą ir raštą, ir kiekvienoje išdalintoje knygoje, kiekviename jos ranka parašytame žodyje slypėjo jos širdies trupinėliai; ji maitino ir gelbėjo žmones, pasmerktus mirčiai, ir tas didžiulis, be galo sunkus, pasiaukojantis jos fizinis ir dvasinis triūsas išsisklaidė po įvairius kraštus kartu su tais pamaitintais, iš mirties nagų išplėštais žmonėmis; ji visą save išdalijo žmonėms, nepalikdama sau, savo vardui jokių aukštų paminklų, išskyrus nuovargį ir kančią, gyvai esant, įskaitant ir kančias hitleriniuose konclageriuose.
Ir todėl jos nuopelnas yra tik vienas, didis nuopelnas – begalinė meilė žmogui, atsidavusi, pasiaukojanti meilė iki paskutinės gyvenimo minutės ir net po jos.
Icchokas Meras
Gimtasis kraštas
1970 vasario 12
Ji buvo publicistė, bet, manau, neišleido nė vienos savo knygos, jos rašiniai išsisklaidė įvairiausiuose leidiniuose po visą pasaulį; ji mylėjo knygą ir raštą, ir kiekvienoje išdalintoje knygoje, kiekviename jos ranka parašytame žodyje slypėjo jos širdies trupinėliai; ji maitino ir gelbėjo žmones, pasmerktus mirčiai, ir tas didžiulis, be galo sunkus, pasiaukojantis jos fizinis ir dvasinis triūsas išsisklaidė po įvairius kraštus kartu su tais pamaitintais, iš mirties nagų išplėštais žmonėmis; ji visą save išdalijo žmonėms, nepalikdama sau, savo vardui jokių aukštų paminklų, išskyrus nuovargį ir kančią, gyvai esant, įskaitant ir kančias hitleriniuose konclageriuose.
Ir todėl jos nuopelnas yra tik vienas, didis nuopelnas – begalinė meilė žmogui, atsidavusi, pasiaukojanti meilė iki paskutinės gyvenimo minutės ir net po jos.
Icchokas Meras
Gimtasis kraštas
1970 vasario 12